Svajodami turėti šuniuką, kačiuką ar bent jau žiurkėną, ar jūrų kiaulytę, vaikai gali būti labai atkaklūs ir užsispyrę. Jie kiekvieną dieną primygtinai klausinės, kada šeimoje atsiras dar vienas pūkuotas šeimos narys. Tačiau, prieš nusprendžiant įsigyti augintinį, reikia gerai pasverti visus „už“ ir „prieš“.

 

vaikas ir šuo

Vaikai neretai svajoja auginti kokį nors naminį gyvūnėlį. Tėvams jie dažnai pasakoja apie tai, kokie augintiniai gyvena draugų namuose, pamatę bet kokį gyvūnėlį jie pradeda gailiai žiūrėti arba prašyti, kad nupirktų ir jiems tokį patį. Daugelis psichologų vieningai sutaria, kad naminių gyvūnėlių laikymas namuose ugdo vaiko charakterį ir padeda jam tobulėti kaip asmenybei. Vaikas išmoksta pasirūpinti silpnesniais už save, tampa atsakingesni, savarankiškesni, labiau užjaučiantys ir draugiškesni. Tačiau tai tik viena medalio pusė, todėl prieš priimant sprendimą, ar įsigyti gyvūną, ar ne, reikia apsvarstyti kai kuriuos dalykus. Štai 3 pagrindiniai klausimai, kurie gali padėti nuspręsti, ar šeima iš tikrųjų yra pasirengusi auginti keturkojį:

 

  • Ar bus užtektinai laiko rūpintis augintinu(-iais)?
  • Ar namuose yra pakankamai vietos naminiui(-iams) gyvūnui(-ams)?
  • Ar užteks pinigų būtiniausiai gyvūno priežiūrai?

 

Jeigu į visus šiuos klausimus atsakymai yra teigiami, tai galima išpildyti vaiko norą ir drauge išsirinkti patinkantį gyvūną.

 

Sakoma, kad keturkojai – geriausi žmonių ir ypač vaikų draugai. Kartais tėveliams gali pasirodyti, kad vaikas auga beširdis ir savanaudis. Galbūt jis yra pernelyg užsidaręs ir jam sunku bendrauti su bendraamžiais. Tokiu atveju galima pasvarstyti apie šuns arba kito naminio gyvūno įsigijimą. Tokiam vaikui gyvūnas, ypač šuo, taptų tikru draugu, kuris padėtų išmokti supratingumo, užuojautos kitiems ir meilės. Be to, reguliariai išvesdamas į lauką šuniuką, vaikas praleis daugiau laiko gryname ore ir taps labiau disciplinuotas.

 

Šunų veisėjai teigia, kad vaikams tinkamiausios veislės: labradorai, auksiniai retriveriai, niufaundelendai, koliai, airių kurtai, senbernarai. Iš mažų ir vidutinių veislių gerai su vaikais sutaria foksterjerai, amerikiečių kokerspanieliai, mopsai, anglų ir prancūzų buldogai. Tačiau prieš perkant gyvūną, pravartu pasikonsultuoti su specialistais: jie perspės apie būdingas konkrečiai veislei savybes, suteiks žinių, kaip juo rūpintis ir mokyti, kokių skiepų reikės. Taip pat labai svarbu būti pasiruošusiems 10 ar daugiau kartų per dieną valyti balutes namuose, kol šuniukai dar jauni.

 

Prieš perkant gyvūną – tiek mažą, tiek didelį – būtina rimtai pasikalbėti su vaiku. Paaiškinti jam, kad nuo šiol namuose atsiras gyva būtybė, už kurią jis bus atsakingas. Pamiršus pašerti rytą, gyvūnas bus alkanas visą dieną; pamiršus įpilti vandens, kentės nuo troškulio; pamiršus išvesti į lauką arba pakeisti smėlį gamtinius reikalus atliks tiesiai ant kilimo. Įspėti, kad atsiradus gyvūnui, jam reikės reguliariai valyti narvą, jeigu planuojama auginti žiurkėną ar kanarėlę, kasdien vaikščioti su šunimi, užsiimti su kate ir t. t. Būtų naudinga padovanoti mažiesiems gyvūnijos mylėtojams knygų apie gyvūnų priežiūrą, kurias skaitydamas jie galėtų sužinoti, kaip teisingai rūpintis savo augintiniais. Be to, būtina vaiką išmokyti būti rūpestingiems ir švelniems su naujaisiais namų gyventojais.

 

Jeigu tėvai nėra tikri, ar vaikas gebės tinkamai pasirūpinti šunimi, galbūt tinkamas pasirinkimas būtų katė. Pavyzdžiui persiškos katės yra labai meilios, rusų mėlynosios – ramios ir inteligentiškos, škotų nulėpausės – labai draugiškos. Laikant katę būtina ne tik laiku pašerti ir įpilti vandens, bet ir rūpintis jų kailiu: kasdien šukuoti.

 

Jeigu namuose yra mažai vietos rekomenduojama įsigyti smulkų gyvūną: žuvį, žiurkėną, smiltpelę, papūgą ar kanarėlę. Graužikus galima išdresiruoti, o paukščius išmokyti kalbėti – vaikui turėtų būti smagu.

 

Atsargiai, alergija! Net jei vaikas niekada neturėjo jokių alergijų, ji gali išsivystyti, pradėjus namuose auginti gyvūną, todėl reikia būti labai atsargiems. Tačiau yra įrodymų, kad vaikai, kurių namuose nuo mažų dienų gyvena naminių gyvūnų, rečiau kenčia nuo alergijų. Dažniausiai alergiją sukelia jūrų kiaulytės, po jų: katės, šunys, žiurkės, paukščiai ir pelės. Alergenų taip pat gali būti žuvų pašare. Alergenai į organizmą patenka per kvėpavimo takus arba per fizinį kontaktą. Ant odos gali atsirasti niežtinčių bėrimų, prasidėti sloga, kosulys, net kilti astmos priepuoliai. Pastebėjus šiuos simptomus būtina iš karto kreiptis pas gydytoją alergologą.