Jautrumas orams – tiesa ar mitas?

Daugelis žmonių orų prognozes klauso atidžiai ir ne tik tam, kad nuspręstų, ką rytoj reikia rengtis. Jie tvirtai tiki, kad jų sveikata ir gera nuotaika tiesiogiai priklauso nuo gamtos išdaigų. Kai kurie jaučiasi blogai, kai sumažėja oro slėgis, o kitus priešingai stiprus galvos skausmas kamuoja saulėtomis dienomis, kai slėgis yra aukštas. Patyrę kokią nors traumą (lūžių, raiščių plyšimą) arba sergantys sąnarių ligomis apie atmosferos slėgio pokyčius pajunta tiksliau nei barometras. Žinoma, yra ir tokių laimingųjų, kuriems blogo oro niekada nebūna ir kurie nepastebi jokių pokyčių ir vienodai gerai jaučiasi bet kokiu oru. Kodėl žmonės taip skirtingai reaguoja į oro pokyčius ir nuo ko priklauso jautrumas orams?

Žmogus, plačiąja prasme, yra šiltakraujis žinduolis. Kitaip nei šaltakraujai gyvūnai, kurių medžiagų apykaita sulėtėja šaltuoju metų laiku ir pereina į „žiemos miego“ arba hibernacijos režimą, žmogaus sistema palaiko nuolatinę vidinę būseną – kraujo spaudimą, kūno temperatūrą, medžiagų apykaitos procesus, kraujo pH ir t. t. Ši savybė žmogui suteikė tam tikrą nepriklausomybę nuo išorinės aplinkos sąlygų ir leido aukščiau užkopti evoliucijos laiptais. Pastovią žmogaus vidaus aplinką palaiko vegetatyvinė (autonominė) nervų sistema. Ta sistema susideda iš dviejų dalių:

• Simpatinė nervų sistema. Kai ji yra suaktyvinama, padidėja kraujo spaudimas, susiaurėja kraujagyslių spindis, padažnėja širdies ritmas, pagreitėja metabolizmas.

• Parasimpatinė nervų sistema. Kai ji yra suaktyvina, atsiranda priešingos reakcijos.

Jeigu nervų sistemoje atsiranda kokių nors pažeidimų, išoriniai veiksniai gali pradėti daryti didesnę įtaką vidiniams procesams. Dėlto kūnas pradeda jautriau reaguoti į oro pokyčius. Jautrumas oras nėra liga, bet vegetacinės distonijos simptomas.

Distonijos priežastys. Kartais nutinka, kad orų pokyčiai sukelia galvos skausmus net iš pirmo žvilgsnio jauniems, į rizikos grupę nepatenkantiems asmenims. Paprastai šiems žmonėms galvos skausmą lydi pykinimas ir vėmimas, jautrumas šviesai ir jie tampa nedarbingi bent dienai. Šiuo atveju galima įtarti apie migreną, todėl reikėtų atlikti nuodugnius tyrimus ir, jei reikia, pradėti gydymą.

90 % atvejų vegetacinę distoniją sukelia psichikos sutrikimai. Įtarumas, nerimas, stresas, lėtinė emocinė įtampa – distonijos simptomai, neretai susiję su jautrumu orams. Jautrumas orams taip pat dažnai pasireiškia žmonės, kenčiantiems nuo nerimo sutrikimų ir depresijos.

Be psichologinių priežasčių jautrumą orams gali sukelti hormonų pokyčiai. Į rizikos grupę patenka jauni žmonės, brendimo laikotarpiu, moterys prieš ir po menopauzės, nėščiosios. Asmenis, sergančius sunkiomis ligomis arba ką tik jomis persirgusius taip pat gali paveikti gamtos pokyčiai.

Geri patarimai, ką daryti, jei esate pernelyg jautrūs orų pokyčiams:

• Rekomenduojama fizinė veikla. Galima lankytis fizioterapijos arba jogos užsiėmimus, kurie stiprina raumenis, padeda fiziškai ir protiškai atsipalaiduoti ir gerina nervų sistemos veiklą.

• Naudinga grūdintis su vandens procedūromis – vonios, kontrastinis dušas, plaukiojimas baseine.

• Labai svarbu, kad su maistu būtų gaunama pakankamai vitaminų, o jeigu jų trūksta (labai dažnai žiemą ir ankstyvą pavasarį) vartoti vitaminų ir mineralų papildus.

• Gerti daugiau vandens. Vandens gėrimas – natūralus būdas, kaip įveikti galvos skausmą. Uždarose patalpose galima naudoti oro drėkintuvą arba jonizatorių. Kai kurie žmonės sako, kad vien pasivaikščiojimas prie upės ar kito vandens telkinio, padeda pasijusti geriau.

• Jeigu vargina labai stiprus skausmas gali prireikti vaistų. Gali padėti įvairių žolelių arbatos, pavyzdžiui, pipirmėčių, dilgėlių, kraujažolių, debesylų, raktažolių ir kt.

Jeigu šie patarimai nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją. Jeigu jautrumas orui kyla dėl nerimo sutrikimų ar depresijos, reikėtų nedelsiant kreiptis į medicinos įstaigas ir pradėti individualų gydymą.