Išsikišęs didžiojo kojos piršto kauliukas ne tik estetinė problema. Kartais jį skauda. Dėl jo greitai nusidėvi batai. Tačiau ar nebus dar blogiau, šį defektą panaikinus?

 

kojos

Didžiojo kojos piršto deformacija arba Hallux abducto valgus lotynų kalba – viena dažniausių pėdos deformacijų. Ją sukelia sutrikdyta pėdos biomechanika (paprastais žodžiais tariant, atsiranda dėl netaisyklingos eisenos ir netinkamos apkrovos.

 

Pagrindinė priežastis, kodėl susiformuoja kauliukas – tai neteisingas kūno svorio pasiskirstymas vaikštant, dėl kurio padidėja apkrova būtent priekinei pėdos daliai, pirštams. Dažniausiai atsiranda esant skersinei plokščiapadystei (kai nuleista ir skersinė, ir išilginė pėdos arka). Pradinis pėdos raiščių ir raumenų aparato silpnumas yra genetiškai sąlygotas. Štai todėl kojos nykščio deformacija dažnai yra visos šeimos problema: jeigu turėjo močiutė, mama, tai greičiausiai turės ir dukra.

 

Be genetikos yra ir kitų rizikos veiksnių, kodėl atsiranda didžiojo kojos piršto deformacija:

 
  • Nutukimas. Per didelis svoris slegia sąnarius ir sudaro papildomą naštą pėdoms.
 
  • Siaura, ankšta avalynė. Dėl netinkamos avalynės didysis kojos pirštas yra spaudžiamas į vidų ir ilgainiui pėda prisitaiko prie tokios nenatūralios vaikščiojimo padėties.
 
  • Aukštakulniai bateliai (virš 4 cm pakulnė). Avint aukštakulnius visas svoris perkeliamas į priekinę pėdos dalį.
 

Didžiojo kojos piršto deformacija gali atsirasti paauglystėje ir progresuoti suaugus. Iššokusių kauliukų išvaizdos pokyčius ir vystymąsi lydi nuolatinis kojų pirštų paraudimas, įbrėžimai nuo trinties ir skausmo. Avalynės pasirinkimas, kai yra labai didelė didžiojo kojos piršto deformacija, tampa labai sudėtinga.

 

Ką galima padaryti be operacijos?

 

Kai kurie žmonės siūlo darytis ramunėlių voneles, kompresus, tepti jodu, tačiau tokios natūralios priemonės, deja, bet nėra labai veiksmingos. Išsikišęs didžiojo kojos pirštas – tai ortopedinė problema ir tik gydytojai gali padėti.

 

Pradinėje deformacijos fazėje gali būti dėvimi ortopediniai vidpadžiai, įdėklai ir tvarsčiai, kurie naudojami pėdai tvarstyti nakčiai.

 

Norint išvengti pėdų deformacijos, visų pirma reikia atidžiai rinktis avalynę. Pirmenybę teikti patogiems batams, kurie nevaržytų pėdų, kulnas būtų neaukštesnis nei 4 cm, vengti aukštakulnių. Rekomenduojama sportuoti ir treniruoti pėdos raumenis (kitaip tariant, atlikti specialius pėdų gimnastikos pratimus).

 

Esant ryškiai pėdų deformacijai, gali prireikti chirurginio gydymo. Operacija nėra tokia lengva, kaip sakoma reklamose, todėl prieš gulantis po skalpeliu, vertėtų pasidomėti atsiliepimais apie chirurgų darbą ir eiti pas tokius, kurie specializuojasi šioje srityje, turi didelę patirtį ir yra atlikę nemažai sėkmingų operacijų. Pėdų gydytojai vadinami podiatrais arba podologais.

 

Operacija

 

Per operaciją ištaisoma kaulų ašis, pašalinamos kaulinės išaugos ir atnaujinama sąnario funkcija. Dažnai per operaciją naudojami specialūs varžtai.

 

Dėl šiuolaikinių technologijų pacientai gali vaikščioti jau antrą dieną po operacijos. Tačiau prognozuoti, kiek truks reabilitacijos laikotarpis, yra labai sudėtinga, nes kiekvienas atvejis yra individualus, daug kas priklauso nuo to, kiek kaulų buvo operuota. Reikėtų prisiminti, kad atgauti jėgas gali prireikti iki 8 savaičių. Kuo pacientai vyresni, tuo sunkiau jiems gyja kaulai.

 

Kartais vienos operacijos gali neužtekti. Todėl tokios operacijos rekomenduojamos tik tada, kai jos reikalingos dėl medicininių priežasčių, kada tai akivaizdžiai kenkia gyvenimo kokybei, pavyzdžiui, dėl didžiojo kojos piršto deformacijos sunku ir skausminga vaikščioti, todėl tenka atsisakyti sporto ir ilgų pasivaikščiojimų. Svarbiausia, kad operacijos rizika būtų mažesnė negu nauda.

 

Jeigu pėdos piršto deformacija nepatinka tik dėl estetinių priežasčių, saugiau būtų ne operuotis, bet pakeisti drabužių stilių ir avalynę. Kartais gali būti skiriami specialūs ortopediniai batai.