Aleksandras Grehemas Bellas nuo ankstyvos vaikystės atsidūrė išradimų sukūryje, o per visą savo gyvenimą sukūrė ar inicijavo daugybę projektų, davusių pradžią šiuolaikiniams išradimams. Vienas jų – telefonas, sujungęs tolimiausius pasaulio kampelius ir leidžiantis žmonėms bendrauti, iki šiol veikia A. G. Bello sukurtais principais.

 

Susidūrė su negalia

 

senas teledonas

Aleksandras Grehemas Bellas gimė 1847 metais Edinburge, Škotijoje. Būsimo išradėjo tėvas buvo žymus retorikos meistras, o mama jau nuo dvylikos metų pradėjo kentėti dėl nykstančios klausos. Artimas susidūrimas su klausos praradimu paskatino A. G. Bellą ateityje dirbti su negalią turinčiais žmonėmis, pritaikyti tėvo puoselėjamą „matomos kalbos“ sistemą, padedančią bendrauti kurtiesiems. Dėl nuolatinių šeimos kraustymųsi A. G. Bellas retas svečias ugdymo įstaigose. Jis pakeitė net tris vidurines mokyklas ir nei vienos jų nebaigė. Tačiau kultūringa ir intelektuali šeima užaugino visapusišką išsilavinimą turintį būsimą išradėją, kuris sekė tėvo ir senelio pėdomis dirbdamas su kurčiaisiais. Vėliau, už nuopelnus žmonijai, net trys Jungtinių Amerikos valstijų universitetai suteikė A. G. Bellui savo diplomus, nors išradėjas niekada ten nebuvo mokęsis.

 

Ankstyva karjera

 

A. G. Bellas nuo mažumės garsėjo savo talentu efektyviai spręsti iškilusias problemas. Jis buvo empatiškas vaikas, todėl norėjo, kad visiems aplinkiniams būtų gera, patogu ir lengva gyventi. Būdamas vos 12 metų, A. G. Bellas žaidė su draugais malūne ir pastebėjo, kad grikių luobelių atskyrimas nuo branduolio užtrunka ilgai ir veikia ne labai kokybiškai, grikius tenka perrinkti rankomis. Nieko nelaukęs, jis grįžo namo ir sukonstravo besisukantį aparatą, kuris smulkiais šepetėliais labai greitai atskiria grikių luobeles. Tai padėjo malūno savininkui paspartinti darbą, todėl inovacija buvo priimta itin džiugiai. Vis dėl to, būdamas paaugliu, A. G. Bellas daugiau dėmesio skyrė ne išradimų kūrimui, o darbui su kurčiaisiais. 14 metų jis jau savanoriškai dėstė karališkoje mokykloje oratorystės meną ir lavino kurčiųjų muzikos įgūdžius. Sulaukęs 16 metų, jaunuolis prisijungė prie tėvo veiklos nuosavoje klinikoje. Po keleto metų šeima persikraustė į Ameriką, kur aštuoniolikmetis A. G. Bellas ėmė gilintis į fiziką ir kurti pirmąjį savo telegrafo tobulinimo projektą.

 

Telefono išradimas

 

A. G. Bellas geriausiai žinomas kaip telefono išradėjas, nuo kurio prasidėjo visa telefonų era. Vis dėlto, kyla abejonių, ar iš tiesų visi nuopelnai pelnytai priskiriami šiam išradėjui. Šiuolaikinį mūsų naudojamą telefoną vienu metu kūrė du mokslininkai – A. G. Bellas ir Eliša Grėjus. Jie dirbo skirtingose JAV valstijose ir nepalaikė jokio ryšio, nors sukūrimo aplinkybės itin panašios. Išradėjai siekė sukurti telegrafą, kuris leistų keletui signalų sklisti ta pačia linija, tačiau tam nepavykus jie abu ėmė kurti naują išradimą – telefoną. Abu vyrai netgi tą pačią dieną, 1876m vasario 14, padavė prašymus patentuoti išradimą, tačiau A. G. Bellui pasisekė, jis į patentų biurą atvyko pora valandų anksčiau ir jam buvo suteiktas telefono patentas bei naujos komunikacijos priemonės išradėjo vardas. Po keleto metų istorija tęsėsi ir netgi teismuose buvo bandyta įrodyti, kad A. G. Bellas nėra pirmasis telefono išradėjas, vis dėlto, teismas nusprendė, kad patentų biuras buvo teisus ir paliko telefono išradimo nuopelnus A. G. Bellui.

 

Komiškas pirmasis pokalbis

 

Telefono veikimo principas, nuo A. G. Bello patentuoto išradimo laikų ne ką tepasikeitė. Tiek anksčiau, tiek ir dabar telefonus sudaro siųstuvai ir imtuvai. A. G. Bellas buvo sukūręs du skirtingus siųstuvus. Viename jų įtaisyta membrana buvo prispausta prie metalinio strypelio, kuris dėl pralaidumo buvo merkiamas į silpną rūgštį. Žmogui kalbant į mikrofoną, jo garsas judino membraną, o ši kilnojo rugštyje patalpintą strypelį. Pastarasis judėdamas leisdavo garsui sklisti, todėl kalbant į mikrofoną reikėdavo laikyti indą su rūgštimi rankoje, kad strypelis nenusimestų. Pirmą kartą išbandydamas telefoną, A. G. Bellas netyčia išpylė rūgštį ant savęs ir savo padėjėjui, buvusiam kitame laido gale, ėmė šaukti „Vatsonai, ateik čia!” visai nenoromis tai tapo pirmaisiais telefonu perduotais žodžiais. Po nesėkmingo incidento, A. G. Bellas suprato, kad reikia išspręsti indelio su rūgštimi klausimą, todėl po ilgų eksperimentų jis pritaikė magnetinės indukcijos reiškinį ir sukūrė modelį, veikiantį be rūgštyje įmerkto strypelio. Tai buvo kur kas saugesnis bendravimo būdas, o elektros srove varomas modelis pritaikomas ir šiuolaikiniuose telefonuose.

 

Sukūrė ne tik telefoną

 

A. G. Bellas garsėjo kaip eksperimentatorius. Jis labai žavėjosi aviacija, todėl nuo 1890 metų pasinėrė į vėjo jėga varomų lėktuvų gamybą. 1907 metais jis subūrė jėgos aitvarų entuziastus. Glennas Curtissas, Thomasas Selfridge‘as, Casey‘us Baldwinas ir Jadas McCurdy‘is drauge su A. G. Bellu sukonstravo savaeigę skraidančią mašiną „Silver Dart”, kuri tapo pirmuoju lėktuvu, nuskridusiu iki Kanados. Kiek vėliau dangus A. G. Bellui pasirodė nebe toks įdomus ir jis ėmė konstruoti laivus su povandeniniais sparnais. Vienas iš jo išradimų, laivininkystės pasaulyje žinomas kaip „HD-4“, pasiekė greičio rekordą ir puikavosi rekordų knygoje iki 1960 metų. Išradimai, fizika ir žinių pritaikymas buvo visą gyvenimą A. G. Bellą lydėjusi aistra ir sukurti kažką, kas nustebintų žmoniją, jam teikė didžiulę laimę, tad iki gyvenimo pabaigos mokslininkas buvo patentavęs 18 išradimų.

 

Vedė mokinę

 

Dirbdamas su kurčiaisiais, A. G. Bellas sutiko ir savo būsimąją žmoną, Mabel Gardiner Hubbard. Jis keletą metų dirbu asmeniniu jos mokytoju kol galiausiai įsižiebė abipusės simpatijos. Praėjus keletui dienų po A. G. Bello telefonų kompanijos įkurimo, 1877 metais įvyko poros vestuvės. Norėdamas parodyti, kokie rimti jo ketinimai M. G. Hubbard atžvilgiu, įmonės direktoriumi A. G. Bellas paskyrė savo būsimą uošvį, o didžiąją dalį įmonės kapitalo kaip vestuvinę dovaną patikėjo savo žmonai. Pora susilaukė dviejų mergaičių, o šeima A. G. Bellui buvo pirmoje vietoje, todėl jis norėjo visur būti kartu su ja. Šeima gyveno Masačiusetse, tačiau išradėjui dažnai tekdavo dalyvauti teismuose Vašingtone, todėl jis nupirko antrą namą, kad žmona ir dvi dukterys galėtų visada keliauti kartu su juo.

 

Pagerbtas telefonų tyla

 

A. G. Bellas per savo gyvenimą sukūrė keletą istoriją pakeitusių išradimų, tačiau pats garsiausias jų buvo telefonas. Už neįkainojamą indėlį į telefono atsiradimo istoriją A. G. Bellas buvo gerbiamas tarp mokslininkų, kviečiamas į kiekvieną inovacijos, susijusios su telefonais pristatymą. Žymus išradėjas mirė dėl diabeto komplikacijų 1922 metais, sulaukęs 75 metų. Jungtinėse Amerikos Valstijose jo mirtis tapo sukrėtimu ir dideliu praradimu, todėl siekiant pagerbti išradėjo viso gyvenimo nuopelnus, jo mirtis paminėta visuotine telefonų tyla. Visa Amerikos telefonų sistema buvo išjungta minutei laiko, pagerbiant telefono sukūrėją A. G. Bellą.

 

Įdomu

 

  • Iki 11 metų A. G. Bellas neturėjo viduriniojo vardo ir pavydėjo savo broliams. Grehemo (Graham) vardą jam padovanojo tėvas, gimimo dienos proga.
  • 1882 metais A. G. Bellas priėmė Jungtinių Amerikos Valstijų pilietybę.
  • Telefono sukūrėjas užima 42 vietą Pasaulio įtakingiausių asmenybių sąraše.
  • A. G. Bello muziejuje, galima pasiklausyti prieš 130 metų įrašytą paties išradėjo balso įrašą.
  • Garsus išradėjas ilgą laiką buvo tėvo šešėlyje ir tik sukūręs telefoną buvo pripažintas mokslininkų bendruomenės.
  • Tam, kad A. G. Bellui būtų visiems laikams pripažintos telefono išradėjo teisės, jis turėjo sudalyvauti 550 teismo posėdžių, kuriuos visus laimėjo.
  • Nuo 1877 iki 1886 metų Jungtinėse Amerikos valstijose telefonu jau naudojosi 150 000 vartotojų.
  • 1915 metais A. G. Bellas buvo pakviestas atlikti pirmojo tolimo skambučio iš Niujorko į San Franciską.
  • A. G. Bellas inicijavo pirmąjį fototelefoną, kuriame buvo įtaisytas ekranas ir besikalbantys žmonės galėjo matyti vienas kitą. Išgryninti šios inovacijos iki savo mirties A. G. Bellui taip ir nepavyko.