Boni ir Klaidas – garsi nusikaltėlių porelė, karaliavusi Vidurio ir Pietų Amerikoje Didžiosios depresijos metais. Skaičiuota, kad jiedu nužudė bent trylika žmonių, apiplėšė dvylika bankų ir daugybę degalinių bei parduotuvių 1931–1935 metais. Apie šiuos įsimylėjėlius su pistoletais 1967 m. buvo pastatytas filmas, kuriame nusikaltėlių veikla romantizuojama ir jie tampa visos šalies numylėtiniais. Norite sužinoti kodėl?

 

Gera mokinė įsimyli blogiuką

Boni Elizabet Parker gimė Teksase, 1910 m. spalio 1 d. Jos tėvas mirė, kai mergaitei buvo vos ketveri metukai. Taigi mama su trimis vaikais buvo priversta išsikelti į Dalasą, kur vos galėjo sudurti galą su galu. Boni mokykloje sekėsi gerai, jos nuotrauka ne kartą kabėjo garbės lentoje, ypač jai sekėsi kūrybiniai rašto darbai. Mergaitė buvo simpatiška ir patraukli, tačiau žemo ūgio – nesiekė net pusantro metro, ir svėrė vos 40 kilogramų. 1926 m. penkiolikmetė Boni ištekėjo už Rojaus Torntono. Tačiau jų santuoka truko neilgai – 1929 m. pora pasuko skirtingais keliais, nors oficialiai taip niekuomet ir neišsiskyrė. Nelaimingos meilės kartėlis tęsėsi neilgai – 1930 m. Boni draugo namuose sutiko lemtingąjį savo gyvenimo vyrą – Klaidą, kurį įsimylėjo iš pirmo žvilgsnio, o šis atsakė tuo pačiu.

 

Kalėjime – nuo jaunų dienų

Klaidas Čestnutas Barou gimė Teksase, 1909 m. kovo 24 d. Jis buvo penktas iš septynių vaikų, vargingai gyvenančių ūkininkų šeimoje. Jo kaip nusikaltėlio kelias prasidėjo dar paauglystėje, mat būdamas septyniolikos metų jau buvo areštuotas už automobilio vagystę. Per kitus ketverius metus jis įvykdė seriją apiplėšimų Dalaso teritorijoje. Vos sutikęs savo gyvenimo meilę Boni, neilgai trukus Klaidas buvo suimtas ir patupdytas į kalėjimą. Tačiau mergina, negalėdama gyventi be savo naujo mylimojo, slapta perdavė jam ginklą ir vaikinui pavyko pabėgti iš įkalinimo įstaigos. Deja, laisve ilgai mėgautis neteko – vėl įsilinksminęs vykdydamas apiplėšimus Klaidas greitai buvo grąžintas kalėjimui. Metai, praleisti nelaisvėje, paliko gilių randų jauno vaikino širdyje – jei į vėliau vykdytus nusikaltimus Boni vedė besąlygiška meilė ir atsidavimas savo gyvenimo vyriškiui, tai pagrindinis Klaido nusikaltimų motyvas buvo troškimas atsikeršyti Teksaso teisingumo sistemai už nemalonumus, patirtus būnant už grotų.

 

Gaujos vadeivos

1932-ųjų vasario mėnesį Klaidas buvo išleistas laisvėn ir vėl stačia galva puolė į kriminalinį pasaulį. Tačiau šalia jo jau buvo Boni. Pirmą kartą porelę ėmė persekioti policija, kai jiedu pavogė automobilį. Šįkart Klaidui pavyko pasprukti, tačiau Boni buvo suimta ir keliems mėnesiams patupdyta už grotų. Jai išėjus į laisvę, pašėlę nusikaltėliai subūrė gaują, kurią pavadinto „Barou šutve“, ir tapo jos vadais. Grupuotei priklausė Klaido brolis Bakas Barou, jo žmona bei keletas kitų asmenų. 1932–1934 metais „Barou šutvė“ griebėsi stulbinamai aktyvios kriminalinės veiklos: grobė, plėšė bei žudė pietinėse bei pietvakarinėse valstijose. Manoma, kad Klaidas nužudė apie dešimt žmonių. Nors Boni niekas nematė šaudančios į žmones, ji buvo visų nusikaltimų bendrininkė.

 

Kerštas policininkams

Žinoma keletas atvejų, kuomet apiplėšimo aukos arba jas gynę teisininkai būdavo pagrobiami, nuvežami toli nuo namų ir tuomet paleidžiami, kartais jiems netgi duodavo pinigų, kad turėtų už ką grįžti. Tokie žygdarbiai padėjo Boni ir Klaidui susikurti paslaptingą aurą ir užsitarnauti kultinių asmenybių vardus tarp bedarbių Didžiosios depresijos aukų, kurie dėl visų problemų kaltino vyriausybę.

1933 m. per policijos vykdytą reidą Klaido brolis Bakas buvo nužudytas, o jo žmona – sunkiai sužeista. Po metų Klaidui pavyko pajusti ilgai laukto keršto Teksaso teisėsaugai akimirką, kai jis suorganizavo kelių savo gaujos narių pabėgimą iš kalėjimo. Įkalinimo įstaigos vyresnybė buvo nepaprastai sugėdinta įvykusio incidento, nes tai neigiamai nuskambėjo per visą šalį. Vykdant kalinių išlaisvinimą buvo nužudytas pareigūnas, todėl tiek Teksaso policija, tiek federaliniai agentai metė visas pajėgas, kad pagaliau sugautų Boni ir Klaidą.

 

Mirė jauni

Nusikaltėlių porelė, bėgdama nuo pareigūnų, pakeliui dar spėjo nužudyti du greitkelio degalinių darbuotojus ir vieną teisėsaugos pareigūną, kol 1934 m. gegužės 23 d. abu buvo mirtinai policijos pašauti Luizianoje. Mirties dieną Boni buvo vos dvidešimt ketveri, o Klaidui – dvidešimt penkeri metai.

Nors bėgant metams dainų autoriai ir filmų režisieriai apgaubė porelės darbus romantizuota paslapties ir nevaržomo gyvenimo skraiste, iš tiesų Boni ir Klaidas tebuvo jauni, iš prastuomenės kilę chuliganai, kurie džiaugėsi, kad porą metų pareigūnams nesisekė jų sugauti. Tačiau tų dienų amerikiečiai kentė nuo Didžiosios depresijos, todėl naujųjų laikų Romeo ir Džuljetos istorijos versija su ginklais puikiai pasitarnavo bent trumpam nukreipiant dėmesį nuo gilių visuomeninių sunkumų.

 

Įdomūs faktai

  • Oficialus Boni sutuoktinis Rojus Torntonas, kurio dovanotą vestuvinį žiedą moteris mūvėjo ir savo mirties dieną, sužinojo apie Boni žūtį sėdėdamas kalėjime ir ištarė: „Džiaugiuosi, kad jiems viskas taip baigėsi. Tai geriau nei būti sugautiems.“
  • Susipažinusi su Klaidu, tačiau šiam sėdint kalėjime, Boni buvo grįžusi gyventi pas mamą, dirbo kavinėje padavėja ir dienoraštyje skundėsi nepakeliama vienatve bei nuobodžiu provincijos gyvenimu.
  • Pirmąjį žmogų Klaidas nužudė sėdėdamas kalėjime – tai buvo kitas kalinys, bandęs jį seksualiai išnaudoti.
  • Mirties dieną į porelės vairuojamą fordą buvęs Teksaso reindžeris su šešiais pareigūnas paleido iš viso 167 šūvius, kurių 50 kliudė ir įsimylėjusius bėglius.