Vienoje realybėje, jūs dabar skaitote šį straipsnį „Prie kavos“ internetiniame puslapyje. Kitoje realybėje „Prie kavos“ neegzistuoja, kaip ir šis straipsnis. Trečioje realybėje straipsnis egzistuoja, bet nėra interneto, o tekstas iškaltas akmeninėse lentelėse. Mokslinės teorijos apie daugeriopas visatas žinomas ne vieną dešimtmetį. Nemažai žmonių jomis tiki. Štai kelios dažniausios.

 

alternatyvos

Įrodymai, kad egzistuoja alternatyvi realybė:

 

  • Daug pasaulių teorija. 1957 metais fizikas Hughas Everettas pasiūlė teoriją, kad egzistuoja daug realybių, pavaldžių kvantinės mechanikos dėsniams, ir iškėlė hipotezę, kad atskiruose pasauliuose gali egzistuoti alternatyvios istorijos ir ateitys.

 

  • Keisti artefaktai. Archeologinių kasinėjimų metu yra randama daug istorinių įrankių, kurių kilmės niekas negali paaiškinti. Jie atrodo kaip senų civilizacijų liekanos, nors ekspertai negali tiksliai įvardyti, iš kur jie atsiradę.

 

  • Lerinos García istorija. Apie šią moterį, neva įrodžiusią, kad egzistuoja daug pasaulių, rašė spauda ir rodė televizorių ekranai. Jauna moteris vieną dieną pabudo ir suprato, kad aplinkui nėra nieko pažįstamo (nei namų, nei darbo, nei draugų) ir ji yra nusileidusi iš kitos planetos. Ji nebuvo ateivė. Tiesiog ji sumaišė dimensijas ir grįžo ne į savo pasaulį, kuriame gyvena, o į alternatyvųjį.

 

  • Déja vu. Tai viena savičiausių patirčių, kurias gali išgyventi žmogus. Beveik visi yra patyrę tą jausmą, kai kur nors atsidūrę ar ką nors darydami pajunta, kad tai jau buvo nutikę kažkada anksčiau. Dar keistesnis jausmas yra déja vecu, kai žmogus žino, kas nutiks toliau. Yra ir alter vu, kai kažkas prisimena istoriją visai kitaip nei pasakoja kiti.

 

  • Sapnai ir kiti nepaaiškinami reiškiniai. Nors neuromokslas jau yra daug pažengęs, vis tiek nėra iki galo aišku, kaip žmogaus smegenys veikia. Sunkiausia mokslininkams paaiškinti sapnus. Gali būti, kad sapnai yra smegenų vaizdinė išraiška, kai miego metu rūšiuojama informacija, prisiminimai ir nerimo šaltiniai. Tai gali būti atsitiktiniai vaizdai, kuriuos sugeneruoja smegenys. Tačiau yra ir tokia teorija, kad REM fazėje mes labiausiai priartėjama prie alternatyvių pasaulių, kurie šiaip jau yra už mūsų suvokimo ribų. Sapnai – tai lyg langai į kitus pasaulius.

 

  • Svečias iš Tauredo. 1954 metais Tokijuje apsilankė žmogus, turintis pasą šalies, kuri neegzistuoja. Pareigūnai sulaikė vyrą, kaltindami jį suklastojus dokumentus ir bandant patekti į Japoniją. Tačiau vyras atkakliai tvirtino, kad Tauredas yra reali vieta Europoje, šalis, turinti kelių tūkstančių metų istoriją. Be to, jis turėjo ir kitų dokumentų, pavyzdžiui, bankų išrašų, kuriuose taip pat buvo paminėta ši šalis. Po kelių valandų vyras buvo nugabentas į viešbutį ir kurio paslaptingai dingo.

 

  • Paranormalus aktyvumas. Yra daug įrodymų, kad vaiduokliai egzistuoja. Tik neišmanėliai ir naivuoliai galėtų paneigti per ilgus amžius žmonių sukauptą patirtį apie mirusiųjų sielas, klajojančias po Žemę, vaiduoklius tam tikrose vietose, pasilikusius čia užbaigti kažkokius svarbius reikalus.

 

  • Laiko dimensijos. Mūsų supratimas apie visatą egzistuoja per 3D vektorių. Iš tikrųjų yra ir ketvirtoji dimensija, bet žmonės gali matyti tik statinius gabalus iš šios dimensijos. Už jos yra penktoji dimensija, kuri, kaip manoma, ir yra paralelus pasaulis.

 

  • Dvigubo plyšio eksperimentas. Mokslininkai bando paaiškinti, kaip visata veikia, stebėdami elektronų ir fotonų elgesį. Teorijoje skelbiama, kad elektronas egzistuoja daug vietų tuo pačiu metu.

 

  • Dalelių greitintuvas CERN. Begalybė nebėra tik modelis, tai mūsų modelių pasekmė. Tai įrenginys, kuris naudodamas elektrinį ir (arba) magnetinį lauką, greitina elektrinį krūvį turinčias ląsteles. CERN bandymai rodo, kad alternatyvios realybės egzistuoja. Šis įrenginys padeda geriau suprasti visatą ir jos dėsnius.