Amerikiečių poetas E. Curran yra pasakęs, kad gėlės yra žemės muzika, sklindanti iš jos lūpų be jokio garso. Šis gamtos dovanojamas grožis žmones keri nuo seniausių laikų, tad nieko keisto, kad žydintį augmenijos pasaulį esame perkėlę ir į savo namus. Būtų sunku rasti būstą, kuriame nežaliuoja nors vienas augalėlis. Nors žmonių ir augalų draugystė sena ir glaudi, ar viską žinome apie kambarinius augalus?

 

augalai

Auginami tūkstančius metų

 

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad vieni pirmųjų kambarinius augalus auginti pradėjo senovės kinai. Jie žaliąsias oazes savo būstuose kūrė dar maždaug prieš daugiau nei 3000 metų. Iš pradžių augalai namuose buvo prabangos ženklas. Tikrojo populiarumo jie sulaukė karalienės Viktorijos epochoje, kai juos ėmė auginti vis daugiau paprastų žmonių. Tiesa, tai nebuvo lengva, nes tuometiniuose namuose sąlygos augalams vešėti nebuvo pačios palankiausios: trūko šviesos, teko kęsti didelius temperatūrų skirtumus, „kvėpuoti“ anglimis pakuriamų židinių ir dujinių žibintų išskiriamomis toksinėmis medžiagomis. Tokiomis ekstremaliomis sąlygomis galėjo augti ne bet kas, todėl Viktorijos epochoje buvo itin populiarios atspariosios aspidistros, dar vadinamos geležinėmis gėlėmis ir galinčios pakęsti net – 17°C šaltį. Kita priežastis, kodėl kambarinių gėlių mada plito pamažu, buvo įsitikinimas, kad jos įsisavindamos deguonį nuodija orą.

 

Daro mus protingesniais

 

Ekseterio universitete atlikti tyrimai rodo, kad kambariniai augalai gali mus daryti protingesniais ir net apie 38 % didinti darbo našumą bei koncentraciją. Jie 70 % didina žmonių atidumą, 45 % – kūrybiškumą ir 47 % gerina bendrą dirbančio žmogaus savijautą, taip pat gerina atmintį, todėl augalus naudinga auginti ne tik namuose, bet ir darbovietėje. Pakanka turėti vos vieną augalėlį ant darbo stalo ar kelis kabinete.

 

Padeda sveikti

 

Kanzaso valstijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą su 90 pacientų, sveikstančių po apendikso pašalinimo operacijos. Pusė jų paguldyta į palatas su kambariniais augalais, likusieji į palatas be augalų. Stebėta, kiek vaistų prireikia vieniems ir kitiems pacientams, kaip jie jaučiasi ir kaip greitai sveiksta. Paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie sveiko palotose su kambariniais augalais, ne tik greičiau galėjo išeiti iš ligoninės, bet ir po operacijos patyrė mažesnį skausmą, jiems reikėjo mažiau medikamentų. Jų kraujospūdis ir širdies rimtas buvo žemesni, šie pacientai jautėsi labiau atsipalaidavę, buvo mažiau suirzę ir labiau džiaugėsi jiems skirta palata. Palatose su augalais netgi aptikta 50–60 % mažiau bakterijų nei tose, kuriose nežaliavo gyvybė. Norvegijos žemės ūkio universiteto mokslininkai teigia, kad kambariniai augalai taip pat naudingi gydant peršalimą. Jie apie 30 % slopina nemalonius jo simptomus: kosulį, gerklės skausmą, svaigulį ir kt. Tai aiškinama tuo, jog augalai veikia kaip natūralūs oro drėkintuvai, mažinantys dulkių kiekį namuose, o kartu ir gleivinės dirginimą. Augalai į aplinką išskiria net apie 97 % vandens, kurį yra sugėrę.

 

Tarsi gyvūnai

 

JAV mokslininkai pastebėjo, kad vaikams naudinga augti namuose, kur žaliuoja augalai, ypač, jeigu jais rūpintis leidžiama ir jiems. Nustatyta, kad tie mažieji, kurie sodina, laisto ir kitaip prižiūri augalus, ateityje pasižymi didesne empatija, būna draugiškesni, labiau linkę dalintis tuo, kuo turi, ramesni ir taikesni. Augalų priežiūra veikia panašiai kaip rūpinimasis augintiniu – moko rūpintis silpnesniais už save. Pastebėta, kad augalais besirūpinantys vaikai būna kūrybiškesni, drąsiau dalinasi savo idėjomis ir apskritai pasižymi geresniais komunikaciniais įgūdžiais.

 

Valo orą

 

NASA, Pensilvanijos valstijos universiteto ir Džordžijos valstijos universiteto atlikti tyrimai liudija, kad kambariniai augalai gali valyti patalpų orą. Tiesa, ne visi. Naudingi tie žalialapiai, kurie išskiria fitoncidus (antimikrobinių savybių turinčios lakios organinės medžiagos). Ši savybe pasižymi fikusai, palergonijos, monsteros, rozmarinai ir kt. Palergonijos ir monsteros netgi turi orą jonizuojančių savybių, dėl ko žmogus tokioje patalpoje jaučiasi žvalesnis, energingesnis. Toksinus iš patalpos galinčios sugerti gėlės, pvz., dracenos, gali net 80 % pašvarinti aplinkos orą. Daug eterinių aliejų savyje turintys augalai, tokie kaip rožės ar citrusiniai medeliai, namams suteikia malonų aromatą. Palmės vertinamos dėl to, kad iš oro gali pašalinti formaldehidus, benzolą, anglies monoksidą, tai ypač svarbu, jeigu namuose yra rūkančių asmenų. Pavojingus toksinus puikiai šalina ir vėzdūnės. Anturius patartina auginti darbo kambaryje, kur stovi kompiuteris, spausdintuvas ar kita elektronika. Sakoma, ši gėlė sugeria neigiamus tokios technikos skleidžiamus spindulius. Paskaičiuota, kad 15 tinkamai aprinktų kambarinių augalų gali net 87 % pagerinti namų oro kokybę.

 

Seniausias pasaulyje

 

Seniausias pasaulyje vazone augantis augalas yra palmė Encephalartos altensteinii, į Didžiąją Britaniją iš Pietų Afrikos atgabenta dar 1775 m. Augalas veši Karališkuosiuose botanikos soduose. Šios rūšies medžiai dažnai vadinami gyvomis fosilijomis, nes garsėja nepaprastu ilgaamžiškumu ir Žemėje gyvuoja jau milijonus metų. Manoma, kad šios palmės mūsų planetoje siūbavo dar prieš 200 mln. metų.

 

Floristė Jolita Barčauskienė

 

Kodėl namuose verta turėti augalų?

 

Augalai atpalaiduoja po sunkios darbo dienos. Rūpinimasis jais it maloni relaksacijos forma. Dar džiugiau, kai augalas atsidėkoja ir pradžiugina spalvingais žiedais ar nauja šakele. Augalai labai naudingi namuose, kur auga vaikai. Ypač, jeigu nėra galimybės turėti augintinį. Prižiūrėdamas augalą vaikas mokosi atsakomybės, globos, rūpestingumo. Svarbiausia, kad mažasis šeimos narys pats norėtų rūpintis augalėliu, o nebūtų verčiamas tai daryti per prievartą. Geriausia, jeigu vaikas gali žalialapį išsirinkti pats. Tai gali būti itin paprastas, lengvai prižiūrimas augalėlis, pvz., kaktusas ar paprasčiausias svogūnas.

 

Kaip tinkamai išsirinkti augalą savo namams?

   

Manoma, kad augalas pats pasirenka žmogų. Būna, kad atėjęs į gėlių parduotuvę asmuo nežino, ko tiksliai ieško, bet pamatęs tam tikrą augalėlį, supranta, kad nori būtent jo. Tačiau labai svarbu atsižvelgti į tai, ar jūsų namuose esančios sąlygos tinka išsirinktam augalui. Neverta tikėtis, kad ant palangės, esančios šiaurinėje namų pusėje, vešės egzotiški žalialapiai, o pietinė pusė nebus tinkama vėsą mėgstantiems augalams. Taip pat svarbu atsižvelgti į namų aplinkos temperatūrą, drėgmę, ar ten dažni skersvėjai ir kitus panašius veiksnius. Verta pasikonsultuoti su specialistu, kuris parinks jums tinkamiausius augalus. Būna, kad net vienodomis sąlygomis vieno namuose tas pats augalas klesti, o kito – merdėja. Svarbi ir namų bei šalai esančių žmonių energetika. Būtina atsižvelgti ir į žmogaus asmenybę, pomėgius. Jeigu esate iš tų gėlių mylėtojų, kurie tiesiog negali nešokinėti apie savo žaliąjį kampelį, verčiau nesirinkti tokių augalų, kurie reikalauja labai mažai priežiūros, pvz., kaktusų. Mėgstantieji augalų priežiūrai skirti daug laiko dažnai negali susitaikyti, kad tam tikrus augalus reikia laistyti itin retai, ir juos perlaisto. Jeigu kaip tik esate užimtas žmogus ir žinote, kad augalams negalėsite skirti daug dėmesio, verčiau rinktis kaktusus, orchidėjas ar kitus paprastai prižiūrimus augalus.

 

Kaip priderinti augalus prie namų interjero?

 

Jeigu namų interjeras modernus, labiau tiks egzotiškos, neįprastos gėlės, o jeigu dominuoja etnografinė stilistika, verčiau rinktis nuo seno mūsų šalyje auginamus ir gerai pažįstamus augalus. Jeigu būste atsiveria didelės erdvės, yra aukštos lubos, tinka dideli, aukšti augalai, bet jie visiškai netiks mažame būste. Kad ir ką pasirinktumėte, derėtų vengti pernelyg daug skirtingų augalų vienoje erdvėje, nes tuomet žalioji erdvė primena chaotišką šiukšlyną. Geriau turėti vieną išpuoselėtą augalą nei dešimt nuskurdusių.

 

Kokie kambariniai augalai populiariausi Lietuvoje?

 

Jau kurį laiką tarp populiariausiųjų gretų karaliauja orchidėjos. Sunku rasti palangę, kurios nepuošia jų žiedai. Visgi šis bumas turėtų greitai baigtis, nes lietuviai jau turėtų būti pasisotinę šio augalo. Taip pat populiarūs pinigų medžiai. Daug ką lemia sezoniškumas, pvz., prieš Kalėdas išauga puansetijų, amarilių paklausa. Šiaip kaip ir visais laikais žmonės ieško kuo įdomesnių, dar nematytų augalų. Tačiau svarbu atminti, kad didelė jų įvairovė atrodo neskoningai.

 
  • … kambariniai augalai gali mus daryti protingesniais ir net apie 38 % didinti darbo našumą bei koncentraciją.
  • Pastebėta, kad augalais besirūpinantys vaikai būna kūrybiškesni, drąsiau dalinasi savo idėjomis ir apskritai pasižymi geresniais komunikaciniais įgūdžiais.
  • Geriau turėti vieną išpuoselėtą augalą nei dešimt nuskurdusių.