Medus – tai viena didžiausių gamtos dovanų. Jau daugelį amžių medus naudojamas virtuvėje ir alternatyviojoje medicinoje.

 

Istoriniuose šaltiniuose medus pirmą kartą paminėtas prieš 150 milijonų metų. Senovės egiptiečiai medų mainais iškeisdavo į prekes ir paslaugas. Medumi senovės egiptiečiai šerdavo šventuosius gyvulius, rašo voices.yahoo.com.

 

Graikai ir romėnai medų laikė dievų maistu. Tikėjo, kad medus – tai dievų ambrozija. Graikai aukodavo medų dievams ir ką tik mirusiems artimiesiems.

 

Iš medaus gaminamas stiprus senovinis alkoholinis gėrimas – midus. Vikingai gerdavo alų, saldintą medumi.

 

XI amžiuje medus buvo taip vertinamas, kad valstiečiai žemmvaldžiui dažnai mokėdavo medaus arba bičių vaško duoklę. Medus minimas ir Biblijoje. XVII amžiuje Amerikos kolonijose medus buvo naudojamas cemento gamyboje. Medus buvo naudojamas maisto gamyboje, gaiviuosiuose gėrimuose, konservuojant vaisius ir uogas, valant ir poliruojant baldus bei gydomaisiais tikslais.

 

Esate alergiškas? Suvalgykite kasdien po arbatinį šaukštelį medaus iš jūsų gyvenamojo regiono. Maži kasdieniai šio natūralaus saldiklio kiekiai pamažu pripratins organizmą prie alergenų. Medus apsaugo nuo alergijų ir gyvūnus. Tik, žinoma, gyvuliams prireiks didesnio kiekio nei arbatinis šaukštelis.

 

Jei nusideginote ar įsipjovėte, patepkite žaizdą medaus ir menkių kepenėlių riebalų mišiniu. Apriškite tvarsčiu, kurį keiskite kasdien. Taip pat medumi galite patepti išsausėjusias, suskirdusias lūpas.