Netikėkite viskuo, ką perskaitote. Jeigu skaitote spaudą, žiūrite televizorių, tikriausiai esatę girdėję apie antibiotikus mėsoje, pesticidus daržovėse ir vaisiuose, maltą mėsą iš prasčiausių atliekų greitojo maisto užkandinėse. Tačiau net sveikame maiste gali būti nemalonių staigmenų. Štai keletas įdomių faktų, kurių nerasite maisto produktų etiketėse ir kuriuos sužinoję, galite nuspręsti visam laikui pakeisti požiūrį į tai ką kaip ir kur valgote!

 

dietos

Įdomūs faktai apie maistą, kurie paskatins keisti dietą:

 
  • Šaldyti vaisiai ir uogos gali būti sveikesni negu švieži. Dažniausiai šviežias maistas yra geriausias pasirinkimas. Tačiau tyrimai rodo, kad šaldytų maistinė vertė yra tokia pati kaip šviežių, o kartais net didesnė. Kalifornijos universiteto tyrimas parodė, kad šaldymas padeda išsaugoti tokias maistines medžiagas kaip vitaminas E ir mineralus (kalcį ir geležį). Šaldyti maisto produktai suteikia mums galimybę visus metus valgyti pačius maistingiausius produktus.
 
  • Kai kuriuose salotų padažuose buteliuose yra tų pačių medžiagų kaip ir nuo saulės saugančiose priemonėse. Titano dioksidas yra pagrindinė medžiaga priemonėse nuo saulės ir dažuose, kuris suteikia priemonei baltą spalvą. Tačiau šio chemikalo taip pat randama ir parduotuvių lentynose išrikiuotuose salotų padažuose, grietinėlėje kavai ir glajuje. Laimei, atsisakyti tokių padažų nėra labai sunku. Salotas galima apšlakstyti padažu iš alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių, kavą balinti įprastu pienu, o glajaus apskritai reikėtų vartoti mažiau.
 
  • Jūs niekada nevalgėte tikrų vasabių. Dažniausiai prieš sušių Lietuvoje patiekiami ne tikrieji vasabiai, o krienai, sumaišyti su aliejumi, vandeniu ir natūraliais arba dirbtiniais dažikliais. Tiek krienai, tiek vasabiai priklauso bastutinių augalų šeimai, kuriais taip pat priklauso brokoliai ir kopūstai, bet vasabiai auga tik Japonijoje, todėl už jos ribų jų gauti gana sudėtinga. Vasabiai turi įmantresnį skonį negu krienai; juose yra gėlių natų ir saldumo.
 
  • Picoje slypi labai daug druskos. Didžiąją dalį druskos šiandien žmonės suvartoja ne tiesiogiai berdami druską iš druskinės, o valgydami daug pridėtinės druskos turinčius perdirbtus maisto produktus: sriubas, padažus, o ypač picą. Viename gabalėlyje picos gali būti rekordiškai daug, iki 600 mg druskos (tai beveik pusė druskos rekomenduojamos dienos normos). Rekomenduojama druskos suvartoti ne daugiau nei 2300 mg per dieną, bet geriau būtų suvartojimą riboti iki 1500 mg.
 
  • Prasta dieta gali sukelti smegenų pažeidimus. Australų tyrimas parodė, kad žmonės, kurie valgo daug perdirbto maisto, turi mažesnį Amono ragą (smegenų dalis, atsakinga už naujų dalykų mokymąsi ir atmintį) negu tie, kurie daugiau vartojo šviežio, neperdirbto maisto. Amerikos širdies asociacijos leidžiamame žurnale „Stroke“ atskleistas ryšys tarp dietos ir Alzheimerio ligos: žmonės, kurie gėrė bent vieną porciją gaiviųjų gėrimų su dirbtiniais saldikliais, turėjo beveik trigubai didesnę riziką ateityje sirgti demencija negu tie, kurie tokių gėrimų nevartoja.
 
  • Migdolų pienas nėra toks sveikas, kaip atrodo. Daugelyje komercinių migdolų pieno pakuočių yra 4 – 5 riešutai, vanduo, vitaminai ir priedai, suteikiantys pieno išvaizdą. Sveikiau būtų užkandžiams rinktis tikrus migdolų riešutus, o gerti įprastą karvių pieną.
 
  • Ką bendro turi nagai ir guminukų pupelės? Žvilgantis, ilgalaikis manikiūras patinka daugeliui. Tačiau ar žinojote, kad ta pati medžiaga (šelakas), kuri suteikia žvilgesį nagų lakui, naudojama ir guminukų pupelėms gaminti? Šelakas yra gamtinė derva, gaunama iš vabzdžių išskyrų – nekelia apetito, ar ne? Jeigu norisi ko nors saldaus, sveikiau būtų suvalgyti gabalėlį juodojo šokolado (jame yra antioksidantų iš kakavos pupelių, o ne iš vabzdžių).
 
  • Perdirbti maisto produktai ne visada yra blogis. Viskas priklauso nuo to, kaip yra apdorojami maisto produktai. Pavyzdžiui, šimtaprocentinės vynuogių sultys yra spaudžiamos, panaudojant viską – žievelę, minkštimą, sėklas, todėl jų maistinė vertė yra tokia pat gera kaip ir šviežių uogų, kurių galiojimo laikas ir sezonas yra labai trumpas. Panašiai ir verdant pomidorus išsiskiria daugiau likopeno, kuris mažina vėžio riziką, todėl tokius produktus net sveikiau vartoti negu žalius. Tyrimai rodo, kad sveikiau valgyti ir garuose virtus brokolius negu niekaip neapdorotus, nes tada juose būna daugiau vertingų antioksidantų.
 
  • Į maisto produktų sudėtį dažnai dedama nenatūralių „natūralaus skonio“ priedų. Gamintojai etiketėse gali rašyti, kad produktas yra natūralaus skonio. Labai dažnai tokiuose gaminiuose naudojamas kastoreumas – bebro analinių liaukų išskyros. Kastoreumas dažnai įeina į kramtomosios gumos, ledų (paprastai, vanilinių ir braškių), pudinguose, šokoladinių pyragų mišinių ir kai kurių ledinukų sudėtį. Šis priedas nėra kenksmingas, bet labai jautriems ir veganams būtų geriau jo vengti.
 
  • Šiuolaikinių amerikiečių dietoje pagrindinis antioksidantų šaltinis yra kava. Skrantono universiteto Pensilvanijoje tyrėjai nustatė, kad kava yra nr. 1 antioksidantas amerikiečių dietoje. Antioksidantai gali padėti sumažinti širdies ligų riziką. Tačiau kava nėra labai stiprus antioksidantas, o pirmoje vietoje atsidūrė tik todėl, kad apskritai šiuolaikinių žmonių mityba yra labai prasta. Rekomenduojama daugiau antioksidantų gauti iš lapinių daržovių, uogų ir kt.
 
  • Kažkas pasaulyje gamina medūzų traškučius. O manėte, kad svirplių baltymų batonėliai jau yra pakankamai blogai! Pietų Danijos regiono universiteto mokslininkai atrado metodą, kaip šiuos jūrų gyvūnus su čiuptuvais paversti į valgomus, popieriaus plonumo traškučius. Kol kas prekyboje tokių dar nėra, bet pasaulio maisto kultūros festivaliuose jau galima jų paragauti!