„Hoja – baciu“ miškas Rumunijoje kartais vadinamas Transilvanijos Bermudų trikampiu. Miškas buvo pavadintas piemens, kuris mįslingai pradingo šioje vietovėje kartu su dviem šimtais avių, vardu. Vietiniai, gyvenantys tankaus miško pakrašty, eiti gilyn į mišką bijo.

 

Pasakojama, kad tie, kurie ten nueina, niekada negrįžta. Į mišką nuklydę žmonės grįžę pastebi bėrimus, įbrėžimus, nudegimus ant odos, vemia, jaučia nerimą, pykinimą, galvos skausmą ar kitus neįprastus kūno pojūčius.

 

Sklando kalbos, kad „Hoja – baciu“ miške vyksta paranormalūs reiškiniai. Šio krašto gyventojai patyrė keletą keistų nutikimų. Vietiniai mato paslaptingas disko formos šviesas, girdi moteriškus balsus, kikenimą, vaiduoklius ir panašiai. Aštuntajame dešimtmetyje atsirado liudininkų šioje vietoje pastebėjusių NSO.

 

Visi šiame miške apsilankę žmonės pasakojo jautę stiprų nerimą ir manę, kad kažkas juos stebi. Neįprasta net augalija miške: kai kurie medžiai atrodo tarytum apanglėję. 1968 metų rugpjūčio 18 dieną kariuomenės laborantas Emilis Barnėja virš „Hoja – baciu“ miško nufotografavo plokščią skraidantį objektą.

 

Dažnas gyventojas prie „Hoja – baciu“ miško galėtų prisiminti matęs apskritas šviesas. Regis, mistiškos šviesos neskleidžia jokios šilumos. Tik įžengę į miško teritoriją žmonės prisimena visus praeities išgyvenimus, tačiau juos pamiršta, kai išeina iš miško. „Hoja – baciu“ miškas kelia didelį mokslininkų, ezoterikų, filmų kūrėjų ir rašytojų iš viso pasaulio susidomėjimą. Su entuziazmu jie vyksta į šį Rumunijos užkampį, kur kai kuriuos neįprastus reiškinius gali pamatyti savo akimis, kitus – tik užfiksuotus vaizdo įrašuose ir nuotraukose.