Ar žinote, kas siejo šią moterį su garsiuoju austrų psichoanalitiku, psichoanalizės tėvu vadinamu Sigmundu Freudu? Nereikėtų stebėtis, kad patriarchaliniame pasaulyje jo kolegė liko šešėlyje. Tik nedaugelis žino, kad Helene Deutsch tapo pirmąja psichoanalitike, analizavusia moterų problemas. Ko gero, ir ją pačią būtų galima pavadinti psichoanalizės motina. Talento šiai moteriai nestigo, tačiau gyvenimas jos nelepino nuo vaikystės. Tikriausiai dėlto ji taip ir mėgo kapstytis ne tik po savo, bet ir po svetimų žmonių problemas…

 

psichoanalizė

Tikras vardas – Helene Rosenbach – Deutsch
 

Gimimo metai ir vieta – 1884 m. spalio 9 d. Peremyšlis, Lenkija
 

Mirties metai ir vieta – 1982 m. kovo 29 d. Kembridžas, Masačiusetsas, JAV
 

Sutuoktinis – Felixas Deutschas
 

Nuotraukų galite pažiūrėti PASPAUDĘ ČIA.

 

Tėčio dukrelė

 
 
Helene Deutsch gimė Lenkijoje, žydų Wilhelmo ir Reginos Rosenbach, šeimoje. Iš keturių vaikų ji buvo pati jauniausia. Nors Helene tėvas turėjo vokišką išsilavinimą, tačiau jo dukra lankė lenkų kalbos mokyklą. Merginai patiko lenkų literatūra, su šia kalba ji siejo savo ateitį, galų gale save pačią identifikavo kaip Lenkijos pilietę. Ji užaugo Lenkijos nacionalizmo ir meninės kūrybos apsuptyje ir tai formavo jos asmenybę. Tačiau pirmuoju įkvėpimo šaltiniu tapo jos tėvas Wilhelmas, žydų teisininkas, liberalas bei tarptautinės teisės specialistas, intensyviai domėjęsis antisemitizmu. Wilhelmas Rosenbachas namuose turėjo kabinetą, kuriame priimdavo ir konsultuodavo klientus. Mažajai Helene tėvo darbas žadino smalsumą ir pamažu atvėrė duris į mokslo bei žinių pasaulį. Helene idealizavo savo tėvą ir dažnai stebėdavo jį dirbantį su savo klientais. Iš jo ji išmoko analizuoti skirtingas situacijas. Tai jai taip patiko, kad paaugusi nusprendė tapti teisininke kaip ir jos tėvas. Tačiau viltims pasekti tėvo pėdomis buvo lemta žlugti, nes paaiškėjo, kad į teisės studijų programą merginos nepriimamos. Toks akibrokštas Helene paskatino pasirinkti psichologiją bei siekti karjeros šioje srityje ir įrodyti, kad ir moterys gali daug pasiekti.

 

Kalta, nes negimė berniuku

 
 

Merginos santykiai su motina visą laiką buvo šalti ir tarsi palaikomi per atstumą. Helene nekentė savo motinos, kadangi ši ją nuolat mušdavo, engdavo bei žemindavo už tai, kad ji negimė berniuku. Nors Helene kartais ilgėdavosi motinos meilės, tačiau praktiškai niekada jos nesulaukdavo. Per visą savo vaikystę mergaitė buvo prižiūrima net 9 skirtingų auklių ir visą tą laiką nekentė jausmo, jog yra priklausoma nuo motinos. Ko gero, neigiama vaikystės patirtis lėmė dažnai pasikartojančias fantazijas, kurios vėliau tapo ne tik jos, bet ir Sigmundo Freudo tyrimo objektais. Pavyzdžiui, kartais ji fantazuodavo, kad turi tiek vyriškus, tiek moteriškus lytinius organus. Būdama maža mergaitė svajodavo apie tai, kad jos motina iš tikrųjų tėra tik jos pamotė ir pan. Tokias keistas pasąmonės mintis lėmė nenusisekę santykiai su motina ir neišpildytas meilės troškimas.

 

Studijų metai

 
 

Būdama keturiolikos metų Helene metė mokyklą ir grįžo namo. Tėvams tai neatrodė problema, nes motina jau buvo numačiusi dukters likimą – ištekėti ir susilaukti vaikų. Tačiau mergina turėjo visai kitų planų. Taip jau nutiko, kad sulaukusi šešiolikos metų, Helena įsimylėjo Hermaną Liebermaną, teisininką ir socialdemokratų partijos lyderį. Pats H. Liebermanas buvo daug vyresnis, turėjo vaikų ir šeimą, tačiau jaunutei, meilės trokštančiai merginai, tai netrukdė. Ji tapo aistringa politikos aktyviste, ėmėsi organizuoti streikus bei kampanijas, skirtas gerinti moterų teises bei jų įsidarbinimo galimybes. Sekdama paskui savo mylimąjį H. Liebermaną 1907 metais Helene Deutsch atvyko į Vieną bei įstojo į Vienos universitetą, kuriame pradėjo studijuoti mediciną bei psichiatriją. Vėliau metus ji praleido medicinos mokykloje Miunchene. Ten sutiko savo būsimą vyrą Felixą Deutschą, su kuriuo susituokė 1912 metais. Po daugelio persileidimų ji pagaliau susilaukė sūnaus Martino. Savo knygoje „Moters psichologija“ Helene Deutsch anonimiškai papasakojo savo istoriją ir iškėlė hipotezę, kad persileidimus gali sukelti psichologiniai veiksniai, glaudžiai susiję su nėščiosios identifikacijos problema ir su jos motina. Jauna, ištekėjusi ir jau karjeros pasiekusi moteris vis dar negalėjo nurimti bandydama suprasti savo vaikystės santykius su šeima. Labiausiai jai ramybės nedavė santykiai su motina, apie kuriuos ji ne kartą rašė moksliniuose straipsniuose bei leidiniuose. Psichologė net priėjo išvadą, kad gimdyvei norint sėkmingai išnešioti kūdikį ir susilaukti sveiko palikuonio yra būtini šilti santykiai su motina.

 

Platoniški jausmai Sigmundui Freudui
 

1916 m. Helene įstojo į S. Freudo suburtą Vienos psichoanalizės draugiją ir taip tapo pirmąją garsiojo psichoanalitiko moteriškos lyties studente. Kartu su S. Freudu jau po trijų metų ėmė analizuoti savo pirmąjį pacientą. Po trijų mėnesių psichoanalizę nutraukė, nes pajuto, kad įsimylėjo S. Freudą. Ją kankino dvilypiai jausmai, nes S. Freudas jai tapo kaip tėvas, kuris padėjo atsiskleisti jos talentui. 1923 metais Helene Deutsch parašė knygą apie moterų psichologiją, kuri vadinosi „Moters seksualinių funkcijų psichoanalizė“. Jos straipsniai tapo net populiaresni negu S. Freudo, kuris taip pat rašė straipsnius apie moterų psichologiją. 1924 metais moteris įkūrė Vienos psichoanalitikos institutą, kuriam vadovavo 9 metus. Vėliau moteris pradėjo bendradarbiauti su Karlu Abrahamu, kitu garsiu Vokietijos psichoanalitiku. Tais pačiais metais Helene su visa savo šeima išsikraustė į Berlyną, kur gyveno ir dirbo K. Abrahamas. Dirbdama su šiuo psichoanalitiku moteris džiaugėsi, kad gali jaustis laisva ir neįsitempusi, kadangi čia nebuvo vietos subjektyvumui ir asmeninėms analizėms. Tačiau taip buvo tik iki tol, kol vienos iš daugelio sesijų metu Karlas Abrahamas parodė S. Freudo laišką, kuriame šis teigė, jog Helene santuoka turėtų tapti viena iš psichoseansų temų. K. Abrahamas Helene prisipažino, kad negalėjo taip pasielgti, nes „per daug jai jautė“. Po metų moteris iš Berlyno persikėlė į Austriją. Jos santykiai su Sigmundu Freudu ir toliau išliko draugiški, tad gal ir nenuostabu, kad šiam mirus Helene dažnai save pristatydavo kaip S. Freudo vaiduoklį.

 

Moteris – moterims

 

Helene Deutsch daugiausia dėmesio skyrė moterų psichologijai. Nors dauguma jos tyrinėjimų yra glaudžiai susiję su vaikystės prisiminimais bei potyriais, tačiau iš esmės ji atliko daug visuomenei svarbių tyrimų. Iš tiesų giliau pasidomėjus moters biografija, galima suprasti, kad daugelis jai ramybės neduodančių sutrikimų, kuriuos ji ėmėsi analizuoti ir tirti buvo grindžiami santykiais su motina. Ji atrado sąsajų tarp motinos ir erotiškumo, motinos ir narcisizmo, motinos bei persileidimų ir pan. Kitaip tariant, psichologė kone kiekvieną moters gyvenimo etapą ar sutrikimą vienaip ar kitaip suvesdavo į savo pačios santykį su motina. Nors Helene daugeliui moterų padėjo geriau suprasti ir atrasti save, tačiau vis tiek kyla klausimas – ar iš tikrųjų ji sugebėjo padėti pati sau?

 

Kova su vidiniais demonais
 

1935 metais, į valdžią atėjus Adolfui Hitleriui, Helene paliko Vokietiją ir emigravo į Kembridžą, JAV. Po metų pas ją atvyko ir vyras su sūnumi. Kembridže gyveno iki pat savo mirties ir tapo pripažinta psichoanalitike. 1963 metais mirė moters vyras Felixas. Po jo mirties Helene iš naujo įvertino judviejų santykius: prisiminė visą gyvenimą su juo ir tai, ką vyras jai davė. Jų santykiai visą laiką buvo kiek įtempti. Daugiausiai dėlto, kad moteris daug dirbo, leido laiką vyrų kompanijoje ir skyrė mažai laiko šeimai. Tačiau labiausiai ją neramino tai, kad jos vyras, o ne ji, prisiėmė motinos vaidmenį jų sūnui. Helene minėjo, kad Felixas su sūnumi bendrauja natūraliai, tarsi jam tai nekeltų jokių problemų. Jai pačiai trūko to laisvumo, iš pažiūros buvo galima pagalvoti, kad ji pati atkartoja iš motinos perimtą šalto bendravimo su vaikais modelį. Tai skaudino moterį, kuri nesugebėjo susitvarkyti su vaikystės nuoskaudomis, o tapusi garsia psichologe buvo priversta laviruoti tarp motinystės ir karjeros. Helena mirė sulaukusi 97 metų, pasiekusi tokią karjerą, apie kurią turbūt net negalėjo pasvajoti, tačiau taip ir nesunaikinusi savo vidinių demonų.