Nuo priešistorinių laikų Viduriniuosiuose Rytuose populiarus rankos formos amuletas „Hamsa“. Iki šių dienų žydai ir musulmonai tiki, kad jis saugo nuo nužiūrėjimų, nesėkmių ir pavydo. Amuletai būna plaštakos formos, trys pirštai viduryje, du nykščiai iš šonų, centre dažniausiai pavaizduotas piktos akies simbolis. Amuletas paprastai gaminamas iš medžiagų, atspindinčių šviesą. Dažomas melsva spalva.

 

Viduriniuosiuose Rytuose amuletas vadinamas „Hamsa“ (arabų kraštuose) ir „Hameš“ (žydų), ir reiškia penketą. Arabų kraštuose sėkmę nešantis simbolis vadinamas „Fatimos ranka“ pagal Mahometo dukters Fatimos vardą. Žydų kultūroje – „Mirjamos ranka“ pagal Mozės ir Arono sesers Mirjamos vardą. Iš tiesų simbolis neturi nieko bendra nei su islamu, nei su judaizmu. Jis kilo iš tautų folkloro, pagoniško tikėjimo. Manoma, kad simbolis atsirado dar tais laikais, kai finikiečiai garbino deivę Tanitą, Kartaginos globėją. Kiti šaltiniai mini induistų deivę ar dievą. Abiejų dievybių rankos buvo vaizduojamos kaip sėkmę nešantis simbolis.

 

Kartais galima išgirsti, kad amuletas vadinamas Dievo arba draugystės ranka. Tikima, kad penki „Hamsos“ pirštai simbolizuoja penkis pojūčius arba kūno dalis (rankas, kojas ir galvą), kurias saugo amuletas. Centre esantis akis – tai visa matanti, Dievo akis.

 

„Hamsa“ rankos simboliai ištapomi ant namų sienų, kabinami virš durų ar ant langų, nešiojami kaip papuošalai. „Hamsa“ ranka turi daug panašumų su Europos šalyse sėkmės ir laimės simboliu laikoma pasaga.