Gėlės visose pasaulio kultūrose turi ypatingą reikšmę. Šiandien moderniausios technologijos leidžia gėrėtis pačiais nuostabiausiais gamtos vaizdais atokiausiuose Žemės kampeliuose. Kol jų dar nebuvo žmonija galėjo grožėtis tik tais žiedais, kurie auga tik jų gyvenamoje geografinėje zonoje. Tam tikrose kultūrose tam tikri žiedai turi ypatingą reikšmę. Jie yra tarsi įausti į kiekvieną gyvenimo dalį. Japonijoje toks vaidmuo tenka sakuroms. Šalies kultūroje gausu tiek modernių, tiek senovinių šių rausvai žydinčių medžių apraiškų.

 

"sakuros"

Sakuromis Japonijoje vadinamos žydinčios vyšnios. Konkrečiai smailiadantės vyšnios (lot. Prunus serrulata) medžių rūšis. Japonijoje auginama ir kitų vyšnių veislių, kurios taip pat vadinamos sakuromis. Vyšnių žiedai išpopuliarėjo Heian laikotarpyje (794 – 1185), kai Japonijai itin didelę įtaką darė budizmas, taoizmas ir Kinija. Šiuo Japonijos istorijai svarbiu laikotarpiu žodis, apibūdinantis gėlę, tapo sakuros sinonimu. Žmonės rengdavo iškylas po žydinčiais medžiais nuo 700 metų ir ta tradicija tęsėsi iki šių dienų.

 

Sakura priklauso kaulavaisių augalų šeimai, kuriai taip pat priklauso obuoliai, slyvos ir migdolai. Dauguma sakurų medžių subrandina tik didžiules kekes, lengvų lyg debesys, žiedų, tačiau neveda vaisių. Tikima, kad žydinčios vyšnios kilo iš Himalajų kalnų, nors Japonijoje šie medžiai auga jau tūkstančius metų.

 

Nors ir neveda jokių naudingų vaisių, sakuros japonų kultūroje tapo tam tikru kertiniu akmeniu, kurį Vakaruose naudoja, norėdami pavaizduoti Japoniją. Dvasiniame lygmenyje sakuros primena žiūrovams, kad gyvenimas yra trumpas ir gražus. Jis – kaip vyšnių žiedai, kurie nuo medžių nukrinta po kelių dienų. Toks požiūris glaudžiai susijęs su budizmo tikėjimu. Tai dažniausiai naudojamas mirtingumo simbolis visose meno formose. Sakuros turi ir tamsiąją pusę. Šie rausvai balti žiedai buvo naudojami kaip propagandinė priemonė per II-ąjį pasaulinį karą, tačiau ilgainiui ši reikšmė nugrimzdo į praeitį ir dabar teikia tik malonias ir šviesias asociacijas.

 

Vyšnių žiedai glaudžiai susiję su japonų liaudies religijomis. Tai reprodukcijos ir naujo gyvenimo simbolis. Aštuntajame šimtmetyje po Kristaus Japonijoje pradėtas vyšnių medžių persodinimas nuo kalnų į žmonių gyvenamas vietoves. Daug japonų pavasarį eidavo į kalnus garbinti medžių. Medžiai laikyti šventais, nes manyta, kad juose gyvena kalnų dievų sielos. Legenda byloja, kad kiekvieną pavasarį kartu su ant žemės nukritusiais sakurų žiedais nusileidžia kalnų dievybė į ryžių laukus, maitinančius visą Japoniją.

 

Už Japonijos ribų sakuros reiškia:

 

  • Trumpalaikį jaunystės grožį;
  • Naujo šeimos nario atsiradimą;
  • Pavasario atėjimą, nes tai vienas iš pirmųjų medžių, kurie kiekvienais metais pražįsta.

 

Hanami, pažodžiui iš japonų kalbos išvertus, reiškia „žiedų stebėjimą“ – tai kasmetinė japonų tradicija gėrėtis sakurų žiedais.

 

Japonijoje pasakojama tokia legenda apie sakurą: „Kai dievui Ninigi, nusileidusiam iš aukšto dangaus į Japonijos salas, buvo pasiūlyta išsirinkti vieną iš dviejų kalnų dievų dukterų, jis pasirinko jaunesniąją, vardu Žydėjimas, o vyresnę nustūmė nuo aukštos uolos pas savo tėvą, nes ji nebuvo tokia graži. Dukters tėvas labai supyko dėl tokių dievo Ninigi žodžių ir pasakė, kad jeigu jis būtų savo žmona pasirinkęs merginą Uolą – jis būtų buvęs amžinai stiprus, kaip kalnai ir uolos. Tačiau jis pasirinko neteisingai ir taip pasmerkė visus savo palikuonis būtų gražiais, bet gyventi labai trumpai – tiek, kiek trunka pavasaris…“.

 

Sakuroms augti klimatas tinkamas ir Lietuvoje. Tad šį kasmet gražiais žiedeliais apsipilantį medelį galima pasisodinti ir savo namų kieme. Žiemą medelį su vazonu galima įnešti į kambarį, kad nenušaltų. Medis mėgsta saulę, šviesą ir šilumą. Dirvožemis turėtų būti lengvas, kad galėtų laisvai išsikeroti šaknys. Sakurą galima auginti ir kaip miniatiūrinė medelį – bonsą. Pirmieji žiedai pasirodo po dviejų ar trijų metų.

 

Sakuros pagal fengšui. Japoniškų vyšnių žiedai simbolizuoja vidinį orumą ir kilnumą, stabilią meilę, tobulą grožį, jaunystę ir atsinaujinimą. Tinka kartu su meilę apibūdinančiu hieroglifu. Paveikslą, vaizduojantį žydinčią sakurą galima kabinti vaikų kambaryje, rytų – vakarų zonose. Jis simbolizuoja universalią laimę ir meilę. Paveikslą, vaizduojantį sakurą ir tekančią saulę, rekomenduojama kabinti pietryčių, šiaurės rytų zonose. Galima kabinti svetainės centre. Jis simbolizuoja universalų dvasingumą ir laimę. Tai grožio, psichinės ištvermės bei grakštumo simbolis.

 

Sakurą staiga pamatyti sapne – labai geras ženklas. Sapnų knygose aiškinama, kad susapnuota vyšnia gali atnešti laimę, ilgaamžiškumą ir abipusę meilę. Tačiau jeigu sapne vyšnia yra nulūžusi ar išdžiūvusi, kad gali kilti bėdų, neramumų ir kitų nemalonumų.