Vasarą soduose ir miškuose noksta galybė uogų. Braškės, avietės, serbentai, mėlynės – šių uogų sezono laukia visi. Regis, visai nepelnytai pamirštamas juodasis vasaros perlas – gervuogė. Tamsiai mėlynose, beveik juodose uogose yra kur kas daugiau vertingųjų antioksidantų nei daugelyje kitų gamtos gėrybių.

 

 

Kartais gervuogės painiojamos su juodosiomis avietėmis, tačiau jos yra kitos uogos. Pastarųjų skonis šiek tiek panašus į gervuogių. Gervuogių uogos lygesnės, tvirtesnės ir labiau blizgančios. Be to, skintų juodųjų aviečių vidus yra tuščiaviduris, o gervuogės – pilnavidurės.

 

Kasdien vartojamos gervuogės gali pagerinti diabeto ligonių gyvenimą. 200 g gervuogių turi 30 procentų per dieną rekomenduojamų suvartoti skaidulų. Tyrimų metu nustatyta, kad antocianai, kurių gausu gervuogėse, skatina insulino išsiskyrimą ir reguliuoja cukraus kiekį kraujyje.

 

Gervuogėse yra elaginės rūgšties, kuri saugo odą nuo žalingų ultravioletinių spindulių. Vitaminas C padeda greičiau sugyti žaizdoms, naikina raukšles ir mažina raudonį.

 

Uogose esanti salicilo rūgštis veikia panašiai kaip aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) – mažina karščiavimą, malšina skausmą, gydo reumatą. Yra duomenų, kad reguliarus gervuogių valgymas gali sumažinti aterosklerozės ir širdies ligų riziką.

 

Juodosios miško uogos labai naudingos moterims, nes jų sudėtyje esantys fitoestrogenai palengvina priešmenstruacinio sindromo ir menopauzės simptomus.

 

Tarp stiprių kaulų ir gervuogių galima dėti lygybės ženklą. Šiose uogose itin gausu vitamino K, kuris būtinas normaliam kraujo krešumui palaikyti ir kalcio įsisavinimui.