Visų šventųjų dieną gyvuoja graži tradicija lankyti, tvarkyti, gėlėmis ir žvakutėmis puošti artimųjų kapus. Lapkričio 1-ąją prisimenami išėjusieji, už juos kalbamos maldos. Kapinių lankymas ir tvarkymas – tai taip pat proga susitikti su gyvaisiais, kuriems šiuolaikiniai, nuolat kažkur skubantys žmonės, neretai neranda laiko. Kapinės – tai ne tik amžinojo poilsio vieta, bet ir vieta, kur gyvieji eina tiesiog pabūti, pasikalbėti mintyse su mirusiaisiais, pasimelsti, todėl svarbu, kad jos būtų sutvarkytos ir ramintų sielą žydinčiomis gėlėmis ir žvakių liepsnos plevenimu…

 

kapai

Geri patarimai, kaip tinkamai prižiūrėti kapus:

 

  • Patikrinti kryžiaus ir paminklo būklę. Visų pirma reikėtų apžiūrėti, ar kryžių ir paminklų dar nereikia restauruoti, ar nereikia perdažyti, jeigu ant paminklo dedamos nuotraukos, ar dar nereikia jų pakeisti naujesnėmis, ar senos nėra labai išblukusios ir nukentėjusios nuo lietaus, sniego, saulės ir t. t. Jeigu paminklas buvo pastatytas ant kapo pirmaisiais mėnesiais po laidotuvių, žemė po metalu ar akmeniu gali įgriūti arba nuslinkti. Jeigu tai nutiko, reikėtų pataisyti paminklo padėtį ir užpilti daugiau žemių ties pagrindu, kad paminklas stabiliau laikytųsi. Tas pat gali nutikti ir praėjus daugiau laiko po laidotuvių, ypač jeigu žemė labai smėlinga. Nuolatinį paminklą rekomenduojama ant kapo užkelti ne anksčiau negu po šešių mėnesių ar net po metų po laidojimo. Jeigu paminklo būtinai reikia anksčiau, tuomet antkapį statyti ant pamato (betono plokštės ar sijų).

 

  • Apželdinti kapus. Šiltuoju metų laiku kapus galima puošti žydinčiomis gėlėmis. Svarbu pasidomėti, kokius augalus geriausia sodinti tam tikrais metų laikais. Vasarą augalai gali būti vienmečiai, lepesni, o žiemą – rinktis tik tokius, kurie galėtų atlaikyti net šalnas ir rudens lietus su šlapdriba. Keisti gėlynus rekomenduojama bent du kartus per metus, kad kapai visada atrodytų gražiai ir tvarkingai. Pirmaisiais metais po laidotuvių neverta sodinti ilgamečių augalų ir pradėti sudėtingą kapo apželdinimo sistemą. Tai geriau daryti, praėjus metams po laidotuvių. Renkantis augalus kapams rekomenduojama atsižvelgti į dirvožemio ypatybes, ar kapui tenka daug saulės šviesos, ar jis beveik nuolat yra šešėlyje ir kitus dalykus. Kadangi žemė kapo paviršiuje dažniausiai nebūna labai derlinga, ją rekomenduojama šiek tiek patręšti, papurenti ir pabarstyti specialiu sodo gruntu prieš sodinant augalus. Jeigu aplink kapą nėra tvorelės, rekomenduojama jo ribas pažymėti akmenimis, plytelėmis. Apsodinant kapą reikėtų vadovautis tais pačiais kriterijais, kaip ir apželdinanti priekinę sodo dalį (t. y. viskas visiems bus matoma kaip ant delno).

 

  • Valyti kapus. Nepriklausomai nuo to, ar planuojama, ką nors sodinti ant kapo, ar jau yra kažkas pasodinta, reikėtų reguliariai išnaikinti piktžoles, jei reikia naudoti herbicidus. Svarbiausias kapų tvarkymo darbas pavasarį ir rudenį – pašalinti senus augalus ir nugrėbti medžių lapus. Paminklams valyti galima naudoti specialius valiklius ir valymo šepečius. Jei nesinori pirkti specialių valiklių, galima naudoti namines priemones. Sakoma, kad puikiai bet kokio pobūdžio dėmes valo actas, druska, soda. Tačiau net ir paprasčiausias akmens valymas su drėgnu skudurėliu padeda paminklui ir kapo apvadui išlikti gražiam ir švariam. Dar geriau, jei tai atliekama reguliariai, ne tik kartą per metus.

 

  • Rinktis tinkamus kapinėms augalus. Vasarą kapuose, kurie saulėtoje pusėje ir kur žemė nėra labai derlinga, galima sodinti žydinčius augalus: čiobrelius, šalavijus, šilokus, vijoklines notras, kiečius, pūkuotąsias glažutes. Rudenį rekomenduojama sodinti augalus, kurie yra atsparūs šalnoms ir vėjams. Tai viržiai, rudeniniai astrai, fortūno ožekšniai, alūnes ir kt. Žiemą arba, jei orai labai žvarbūs, galima pamerkti mėgstamų gėlių puokštę ant kapo arba palikti dirbtinių gėlių. Šiandien yra gaminama tokių dirbtinių gėlių, kurios atrodo kaip gyvos ir papuošia kapą. Nuo senų laikų lietuviai ant kapų sodindavo medelius, kurių stiebimasis į viršų simbolizavo sielą, kylančią į dangų. Galima auginti krūmus (raugerškius, kaulenius), iš jų formuoti gyvatvorę ir pan. Kiekvienas gali atrasti kapų puošybą, kuri artimiausia jo širdžiai.