Rūpintis savo pėdomis, stebėti jų būklę reikia ne tik vasarą, kada pėdos yra apautos atvirais bateliais, bet ir žiemą, kai visą dieną mūvimos šiltos kojinės ir avima sandari avalynė.

 

kojos

Prasidėjus šaltymečiui pėdas slepiame šiltuose batuose, kuriuose susidaro savitas mikroklimatas: lauke su jais maloniai šilta, o prekybos centruose, darbe ar kitur – su jais kaista ir prakaituoja kojos. Šie temperatūros svyravimai ilgainiui blogina pėdų būklę. Tačiau nėra tokių problemų, kurių nebūtų galima išspręsti.

 

Išsirinkti gerus batus – sudėtinga užduotis. Jie turi būtų tinkamo dydžio ir pakankamo pločio, kad pirštai batuose galėtų laisvai judėti ir būti natūralioje pozoje. Įdėklai į batus turėtų būti bent 7 mm ilgesni ir 5 mm platesni negu pėdos. Rekomenduojama rinktis batus, pagamintus iš natūralios odos, pašiltintus natūraliu kailiu, vilna ar medvilne. Po pėdkelnėmis arba tamprėmis reikėtų mūvėti natūralaus pluošto kojines. Bėrimų išvengsite, jei iš lauko atėję į uždarą patalpą, pasikeisite avalynę į šlepetes, lengvus batelius ar basutes.

 

Dažnai žiemą pradeda luptis pėdų oda, atsiranda bėrimų, įtrūksta oda tarpupirščiuose. Priežastis gali būti įvairios odos ligos, tačiau nebūtinai – labai dažnai tai tiesiog odos reakcija į perkaitimą. Antra žiemos problema – prakaitavimas. Pėdos šiltuose batuose gausiai prakaituoja ir aštrus prakaito kvapas gali įsigerti į batus. Šių nemalonių problemų gali padėti išvengti kruopšti pėdų priežiūra vakarais.

 

Grįžus namo reikėtų iš karto nusiplauti kojas. Šaltas vanduo – geriausia profilaktinė priemonė nuo vadinamosios Atleto pėdos. Kojas nusausinti ir pabarstyti talku. Pėdas pamasažuoti, kad suaktyvėtų kraujotaka. Po to galima pėdas tepti kremu. Pėdų kremų galima įsigyti visuose prekybos centruose, tačiau galima pasigaminti ir namie. Kiaušinio trynį išplakti su šaukštu obuolių sidro acto ir tokiu pačiu kiekiu alyvuogių aliejaus. Masę supilti į stiklinį indą ir laikyti šaldytuve. Kiekvieną vakarą šiuo natūraliu kremu tepti kojas. Teigiama, kad tai padės išvengti kojų niežulio ir bėrimo.

 

Rytą kojas reikėtų nuplauti su šaltu vandeniu. Po to galima panaudoti kojų dezodorantą. Daugelis moterų mano, kad šaltuoju metu, kai pėdos yra paslėptos kojinėse ir batuose, pedikiūro galima nesidaryti. Tai didelė klaida. Pedikiūras reikalingas ne tik dėl estetikos, bet ir dėl geros savijautos. Žiemą pedikiūrą daryti yra būtina, nors galima ir šiek tiek rečiau nei vasarą. Atliekant pedikiūrą pašalinama suragėjusi oda, nuospaudos, įaugę nagai, todėl pagerėja pėdų būklę.

 

Žiemą nagams reikia leisti pailsėti. Nelakuokite jų spalvotu laku, geriau naudokite stiprinantį nagų lako pagrindą, kuris suteikia nagams natūralaus blizgesio ir apsaugo nagus nuo infekcijų.

 

Pėdų šveitikliai žiemą galima būti labai naudingi. Jie padeda suminkštinti šiurkščią padų odą. Šveisti odą rekomenduoją kartą kas 7 – 10 dienų. Kojas iš pradžių pamirkyti šilto vandens vonelėje. Po to ištepti šveičiamuoju kremu. Palikti 5 – 10 minučių, kad įsigertų ir nuplauti su vandeniu. Kojas sausai nušluostyti ir gausiai ištepti kremu. Pėdų odą galima šveisti ir su pemza, ne tik su šveitikliais.