Nors sinoptikai labai gražių ir pavasariškai šiltų orų pirmąją ir antrąją šv. Velykų dieną nežada, tačiau ne aukšta oro temperatūra ir net ne sužaliavusios pievos ir miškai prišaukia šventes, bet tinkamas nusiteikimas, žinojimas, kad šventes sutiksite su brangiausiais žmonėmis, tvarkingi ir papuošti namai, skanios vaišės. Religingi žmonės pasakytų, kad svarbiausia – tikėjimas ir šv. Velykų stebuklo laukimas, kuris toks pat ypatingas, nepaisant to, ar šviečia saulė, ar krenta šlapdriba…

 

velykos

Geri patarimai, kaip prisišaukti šv. Velykas:

 

  • Verbų sekmadienis (triumfuojanti pradžia). Šv. Velykų laukimas prasideda nuo Verbų sekmadienio, kai žmonės tradiciškai neša pašventinti verbas į bažnyčią, o paskui grįžę namo plaka tomis verbomis kitomis, sakydami: „Tai ne aš mušu, tai verba muša“. Verbų galima nusipirkti mugėse, bet nesunku pasigaminti patiems. Galima pasigaminti ir netradicinių verbų, pavyzdžiui, iš popieriaus ar kitų medžiagų rankdarbiams. Įtraukite į šią veiklą visus namiškius ir tikrai smagiai praleisite laiką.

 

  • Apsivalymo pirmadienis (šventyklos pašventinimas). Šv. Velykų dvasia neapsilanko namuose, kurie yra netvarkingi ir nešvarūs. Todėl prieš šv. Velykas reikėtų atlikti generalinį namų tvarkymą: išplauti langus, iššluoti visus namų kampus, išvalyti vonią ir tualetą, iššveisti virtuvinę kriauklę, išskalbti nešvarias užuolaidas, staltieses, rankšluosčius, persodinti kambarinius augalus. Namų ruoša eisis greičiau, jeigu darbus pasidalysite tarpusavyje.

 

  • Didysis antradienis (mokinių mokymas). Šią dieną galima paskaityti gilią mintį turinčių senovinių pasakėčių, kitų skaitinių sielai, pakalbėti su vaikais apie tikrąsias gyvenimo vertybes. Tinka mokomieji, lavinamieji žaidimai, šarados. Būtų gerai, jei jie kuo nors sietųsi su artėjančiomis šventėmis. Tačiau svarbiausia – laikas leidžiamas su artimaisiais ir smegenų mankšta.

 

  • Didysis trečiadienis (Judo išdavystė: atsiprašymas ir atleidimas). Nėra tinkamesnės dienos metuose kaip didysis trečiadienis, norint atsiprašyti visų, kuriuos įskaudinote šiais metais ir atleisti tiems, kurie skaudino jus. Atleidimas ir atsiprašymas apvalo sielą, todėl šv. Velykų laukimas tampa daug džiugesnis. Atsiprašyti galima ne tik susitikus akis į akį, bet ir telefonu, o jei labai nedrąsu galima parašyti nuoširdų laišką elektroniniu arba tradiciniu paštu, nusiųsti žinutę telefonu. Svarbiausia, kad tai būtų tikra ir nuoširdu.

 

  • Didysis ketvirtadienis (paskutinė vakarienė). Šią dieną reikėtų taip pat kaip ir mirti pasmerktam Jėzui Kristui ir jo 12 mokinių susirinkti prie bendro stalo. Patiekalai Didįjį ketvirtadienio vakarą turėtų būti be mėsos, pieno ir kiaušinių, t. y. tinkami Gavėniai, nors ant Kristaus paskutinės vakarienės stalo buvo ir ne pasninkinių patiekalų: duona (vergovės ir išsilaisvinimo simbolis), ėriukas (paaukojimas), kietai virti kiaušiniai (pavasario ir naujos gyvybės simbolis), švieži žalumynai (petražolės ir salierai) (simbolizuoja naują gyvybę, o druska, kuria pabarstyti žalumynai – karčias ašaras, kurios bus išlietos), krienai (simbolizuoja tai, ką turėjo iškęsti vergai), pjaustyti obuoliai su riešutais ir cinamonu (primena sunkias prievoles nelaisvėje), vynuogių sultys (tarsi geresnio gyvenimo pažadas, viltis).

 

  • Didysis penktadienis (Kristaus paaukojimas). Su vaikais galima piešti Golgotos kalną, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus. Arba galima pasidaryti Golgotos kalno maketą iš popierinės lėkštės. Lėkštelės centre išpjauti pusiau apskritimą. Jį atlenkti, kad atrodytų tarsi kalnas iškilęs viršum lygumų. Tada nuspalvinti žolę, taką, uolienas. Ant kalno priklijuoti tris rudai nuspalvintus kryžius. Kalno papėdėje nupiešti kapą.

 

  • Didysis šeštadienis (Velyknakčio budėjimas). Šią dieną galima daryti įvairias velykines namų dekoracijas, girliandas, kepti pyragus šventei, natūraliais dažais marginti kiaušinius, juos drožinėti arba išbandyti originalius kiaušinių marginimo būdus, pavyzdžiui, su šilko juostomis ar pan.. Į darbą įtraukti visus namiškius – tada ir darbai eisis greičiau ir visiems kartu leisti laiką bus smagiau.

 

  • Velykų sekmadienis (gyvenimas po mirties). Velykų žaidimai, bendravimas su artimaisiais, vaišinimas gardžiais patiekalais, stipriausio margučio rinkimai ir kiaušinių ridenimas, džiaugsmingų Velykų giesmių giedojimas ir bet kokia kita linksma ir pozityvi veikla labai tinka šiai ypatingai dienai.

 

  • Antroji Velykų diena (besitęsiančios linksmybės). Šią dieną tikriausiai norėsi koją iškelti iš namų, todėl tai tinkamas metas išvykoms. Pagal norą ir galimybes rinkitės vaizdingą maršrutą. Tai gali būti tiek pasivaikščiojimas netoliese esančiame parke, miške arba išvyka automobiliu į tolimesnes, vaizdingas Lietuvos vietas. Galima aplankyti nacionalinius parkus, piliakalnius, pasižvalgyti į jaukias kaimų bažnytėles, surengti iškylą sode.