Gebėjimas „permatyti“ žmones gali praversti bendraujant su jais. Visai nebūtina tapti aukščiausios klasės detektyvu, kad žinotumėte, kas vyksta kitų žmonių galvose. Visada yra ženklų ir signalų, kurie apie tai pasako. Viskas, ko reikia – tai stebėti juos ir, be abejo, žinoti, kur jų ieškoti.

 

permatymas

Geri patarimai, kaip „permatyti“ kitus žmones:

 
  • Atpažinti kitų žmonių elgesio modelius. Egzistuoja platus spektras žmonių elgesio modelių. Pavyzdžiui, žmonės gali spoksoti į grindis, kai kalbasi su kitais, sukryžiuoti rankas, kosėti, kasytis galvą ar suptis ant kojų. Žmonės elgiasi skirtingai dėl įvairių priežasčių. Identifikavus elgesio modelį gali būti lengviau suprasti, kodėl tam tikras žmogus elgiasi būtent taip – ar jie taip elgiasi dėl įpročio, o galbūt tai slepia apgaulę, pyktį ir nebrandumą?
 
  • Stebėti kitų žmonių keistenybes. Atkreipti dėmesį į skirtumus tarp įprasto individo elgesio modelio ir sakomų žodžių bei naudojamų gestų. Pavyzdžiui, pastebėjote, kad kažkas, pradėjęs nerimauti, keletą kartų atsikrenkščia? Galbūt jis slepia kažką daugiau negu tai, kas atrodo akivaizdu iš pirmo žvilgsnio?
 
  • Atkreipti dėmesį į jų gestus. Vienas gestas ar žodis ne visada turi paslėptą prasmę. Tačiau tada, kai tam tikri gestai seka vienas po kito, reikėtų atkreipti dėmesį. Pavyzdžiui, reikai būti atidiems, jei kažkas gali kelis kartus atsikosėja, pasikaso galvą ir eidamas velka kojas.
 
  • Lyginti elgesį. Pastebėjus, kad kažkas elgiasi neįprastai, reikėtų skirti jam daugiau dėmesio. Kaip šis asmuo bendrauja su kitais, esančiais tame pačiame kambaryje? Ar jų veido išraiškos keičiasi? Ką galite pasakyti apie jų pozą ir kūno kalbą?
 
  • Pasižiūrėti „į veidrodį“. Veidrodiniai neuronai, esantys smegenyse, atspindi asmens proto būseną. Pavyzdžiui, šypsena suaktyvina raumenis, kurie atsakingi už laimingą veido išraišką. Kai raukomės, mes parodome nepasitenkinimą. Kai žiūrime į kažką, kas mums patinka, smegenys duoda signalą veido raumenims atsipalaiduoti. Jeigu tas žmogus „neatsako“ tokiu pačiu būdu, tai šis žmogus siunčia jums žinutę: arba jam jūs nepatinkate, arba jam nepatinka tai, ką padarėte.
 
  • Atpažinti tą, kuris turi stiprų balsą. Stipriausias asmuo ne visada yra tas, kuris sėdi stalo gale. Pasitikintis savimi žmogus turi stiprų balsą (nepainioti su garsiu balsu). Dažnai grupės lyderis turi silpną asmenybę, kuris daugeliu atveju yra priklausoma nuo kitų. Identifikuokite, kas grupėje turi stipriausią balsą ir jūsų sėkmės tikimybė išaugs.
 
  • Stebėti, kokia žmogaus eisena. Labai dažnai žmonėms trūksta judesių laisvumo. O kai žmogus eidamas žiūri į pėdas, o ne priešais save – tai rodo, kad jam stinga pasitikėjimo savimi. Jeigu pastebite tokį narį savo komandoje, skirkite jam individualų dėmesį – pagirkite, kad sustiprėtų jų pasitikėjimas jumis. Arba užduoti tiesioginius klausimus, kurie padėtų jiems išsakyti tai, kas juos gąsdina.
 
  • Atkreipti dėmesį į žodžius, nusakančius veiksmą. Veiksmą nurodantys žodžiai (dažniausiai veiksmažodžiai) padeda geriau suprasti, ką žmogus galvoja. Pavyzdžiui, jeigu jūsų viršininkas sako, kad „nusprendė dirbti su kompanija X“, veiksmo žodis yra „nuspręsti“. Šis vienas žodis nurodo, kad jūsų viršininkas greičiausiai yra: a) neimpulsyvus; b) pasveria pliusus ir minusus; c) apskaičiuoja kiekvieną žingsnį į priekį.
 
  • Identifikuoti tai, kad juose yra svarbiausia. Kiekvienas žmogus turi unikalią asmenybę, tačiau kai šie klausimai padeda užčiuopti žmogaus esmę:
 

a)      Ar šis asmuo yra introvertas ar ekstravertas?

b)      Ar bendravimas su kitais yra jų veiksmų atspirties taškas?

c)      Kaip šis žmogus susidoroja su rizika ir neapibrėžtumu?

d)     Kas maitina jų ego?

e)      Kaip jis elgiasi stresinėse situacijose?

f)       Kas jiems patinka, kai yra atsipalaidavę?

 

Turėkite omenyje, kad prireiks laiko, kol išmoksite „permatyti“ žmones be klaidų. Be to, kiekviena taisyklė turi išimčių. Tačiau, laikantis šių principų, galima pagerinti savo pastabumą, išmokti labiau suprasti žmones ir efektyviau bendrauti.