Statistika skelbia, kad pastaraisiais metais 3,2 milijonai vaikų visame pasaulyje patiria patyčias. Tėvai, auginantis vaiką, kuris patiria patyčias, neretai jaučiasi bejėgiai ir nežino, kaip padėti savo atžalai. Tačiau yra moksliškai patvirtintų būdų, kaip pagerinti situaciją. Psichologai turi 5 patarimus, kuriais turėtų pasinaudoti tėvai, kad panaikintų vaikų patyčias.

 

patycios

Geri patarimai, kaip panaikinti patyčias:

 

  • Identifikuoti ženklus. Tėvai turėtų žinoti ženklus, rodančius, kad vaikas patiria patyčias. Jie gali būti įvairūs, bet elgesio pokyčiai, užsisklendimas savyje ir nenoras eiti į mokyklą yra pagrindiniai ženklai. Kiti nerimą keliantys simptomai – nemiga, apsimetinėjimas sergančiu, nepaaiškinamos žymės arba randai ant kūno.

 

  • Suprasti, kodėl kyla patyčios. Svarbu nustatyti, ar toks elgesys tikrai kyla dėl patyčių, o ne dėl ne tokių žiaurių dalykų, pavyzdžiui, vaikas gali būti susipykęs su draugu. Pakalbėti su vaiku, kas yra patyčios, o kas – ne. Jeigu vaikas yra užgaliojamas, tai nėra jo kaltė ir jie turi teisę gyventi be patyčių. Patyčios paprastai – tai pasikartojantys, tyčiniai agresyvūs veiksmai, nukreipti prieš kitą. Kartais kas nors gali sakyti, kad patyčios buvo atsitiktinės, netyčinės, tačiau net ir tada jos slepia priešiškumą tam asmeniui, prieš kurį patyčios yra nukreiptos.

 

  • Neatsikirsti. Nuomonių, kaip reaguoti į patyčias, yra įvairių. Nemaža dalis suaugusiųjų teigia, kad geriausia – atsikirsti. Tačiau ekspertai nepataria naudoti smurtą. Reikia išlikti tvirtiems, kaip sakoma, nepilti žibalo į ugnį. Tėvai vaikus gali auklėti taip, kad jie būtų tvirtesni, nepalaužiami ir nepasiduotų provokacijoms. Patariama tiesiog ignoruoti tą, kuris tyčiojasi, viliantis, kad galiausiai jam pabos tai daryti ir jis atstos.

 

  • Pranešti apie patyčias. Jeigu patyčios tęsiasi ir tampa rimtesnės, tėvams laikas apie tai pasikalbėti su klasės auklėtoju arba direktoriumi. Paaiškinti problemą ir paklausti, kodėl jie nesiima jokių veiksmų, kad patyčias sustabdytų. Tačiau tai nereiškia, kad pasikalbėjus su mokytojais, galima nusimesti atsakomybės naštą ir viskas savaime išsispręs. Tėvai turi aktyviai įsitraukti į vaiko auklėjimą ir patyčių mažinimo programą, dalyvauti visuose susirinkimuose ir ieškoti būdų, kaip sudrausminti neklaužadas, neperžengiant sveiko proto ribų.

 

  • Neleisti, kad patyčios pradėtų kenkti vaikų išsilavinimui. Leisti vaikams neiti į mokyklą dėl patyčių nėra geriausia išeitis. Svarbu užtikrinti, kad mokykloje jis bus saugus ir paaiškinti, kaip jam elgtis, vėl susidūrus su asmeniu, kuris tyčiojasi. Kartais gali prireikti laikinai atskirti patyčių auką nuo žmogaus, kuris tyčiojasi pamokų ir pertraukų metu. Svarbiausia, kad su patyčiomis nesitaikstytų nei vaikai, nei mokykla, nei tėvai.

Įdomu

Tyrimai rodo, kad mokiniai, kurie patiria įtampą dėl pernelyg viską kontroliuojančių tėvų, yra linkę elgtis su savo bendraamžiais bjauriai. Teigiama, kad priklausomai nuo to, kaip mokiniai reaguoja į stresą, priklauso, ar jie pradės tyčiotis iš kito asmens nedelsiant, ar reaguos šaltai. Labai kontroliuojantys tėvai sukelia reliacinę agresiją, kuri pasireiškia draugų skaudinimu, žeminimu, kalbėjimu už nugaros, siekimu pakenkti.