Pasaulyje kasdien išmetama tonos maisto. Štai naujausi JAV žemdirbystės departamento duomenys rodo, kad vien visoje šalyje kasmet išmetama apie 150 tūkst. tonų maisto. Lietuvoje skaičiai, be abejo, mažesni, bet mes taip pat neretai švaistome maistą. Įdomu, kad 2015 metų tyrimai parodė, kad daugiausiai maisto iššvaisto tie, kurie valgo sveikiausiai, nes jie prisiperka daug vaisių, daržovių, mėsos, pieno produktų ir, laikydami šiuos produktus netinkamomis sąlygomis, juos sugadina anksčiau nei spėja suvartoti.

 

maistas

Geri patarimai, kaip nešvaistyti maisto:

 

  • Pirkti mažiau ir eiti į parduotuvę su pirkinių sąrašu. Mūsų akys neretai didesnės nei mūsų skrandžiai. Daug žmonių turi slaptą baimę, kad neturės pakankamai maisto valgyti, todėl prisiperka per daug. Prekybos centrai naudoja daug įvairių gudrybių, kurie suviliotų pirkėjus įsigyti dar daugiau naujų prekių. Tačiau, jeigu einate į parduotuvę bulvių, tai tik jų ir pirkite. Stebėkite save ir venkite pirkti produktų, kurie tik atrodo gražiai, bet kurių valgymas nėra įtrauktas į šios savaitės patiekalų planą.

 

  • Aklai nepirkti akcijinių prekių ir vadovautis sveiku protu. Užrašai ant etikečių „Geriausias iki“, „Sunaudoti iki“, „Galiojimo laikas iki“, „Išparduoti iki“ yra tik rekomendacinio pobūdžio ir tai bene dažniausia priežastis, kodėl išmetama tiek daug dar visai tinkamo vartoti maisto. Tyrimai rodo, kad 9 iš 10 amerikiečių išmeta maisto produktų, kurie dar būtų tinkami vartoti, vien tik dėl tokių užrašų ant etikečių. Dauguma šių datų yra tik gamintojų prielaidos ir spėliojimai, iki kada produktas bus pačios aukščiausios kokybės. Šie užrašai nebūtinai reiškia, kad automatiškai apsinuodysite, jei suvalgysite pasibaigusio galiojimo produktų.

 

  • Vakarienę ruošti iš likučių. Tomis savaitėmis, kai šaldytuve lieka daug likučių nuo ankstesnių dienų pietų ir vakarienių, galima vieną dieną nebegaminti nieko naujo, o pagaminti kažką iš to, kas yra šaldytuve ir virtuvinėse spintelėse. Pašildyti likučiai gali tapti skania sriuba, troškiniu, omletu, pyragu su kokiu nors įdaru ar pan. Tai padės ne tik sunaudoti likučius, bet net ir sutaupyti pinigų.

 

  • Kas savaitę patikrinti šaldytuvo ir spintelių turinį. Tokio patikrinimo tikslas yra išsiaiškinti, ką reikia kuo greičiau suvartoti, kol dar nepagedo, o ką galbūt galima užšaldyti kitam kartui. Pavyzdžiui, savaitgalį pusę kepto špinatų ir kiaulienos kumpio pyrago galima padėti į šaldiklį, nes jis gali pastovėti ir ilgiau, o štai vištieną reikia suvartoti greičiau. Be to, šaldytuve dar yra virtinukų, todėl pietums šiandien bus vištiena, o vakarienei – virtinukai.

 

  • Įsigyti ir naudoti kokteilių trintuvą. Į tokį trintuvą galima mesti pačias įvairiausias daržoves ir vaisius, ir maišyti su jogurtu, sultimis, riešutų sviestu, linų sėmenimis arba kitais produktais, kurie atrodo tinkami ruošti skaniems ir skaniems gaiviesiems gėrimams. Glotnučių ruošimas namie padeda sumažinti maisto švaistymą, nes juos galima ruošti iš dar tinkamų vartoti, bet jau prekinę išvaizdą praradusių vaisių ir daržovių. Be to, pradėjus dažniau gerti tirštuosius koktelius, bus lengviau kasdien suvartoti rekomenduojamas 5 – 7 vaisių ir daržovių porcijas.