Gripas – tai ūminė, virusinė kvėpavimo takų liga. Šiandien mokslininkai skaičiuoja apie 2000 gripo viruso tipų, iš kurių kiekvienas, patekęs į organizmą, veikia specifiškai. Be laboratorinių tyrimų iš nosiaryklės sekreto neįmanoma atskirti gripo nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų (adenovirusų, rinovirusų), nes visų jų simptomai labai panašūs. Tačiau komplikacijos pačios pavojingiausios po gripo, kurios dažniausiai gresia tiems žmonėms, kurių imuninė sistema yra silpna.

 

gripas

Labai dažnai po gripo prasideda antrinė bakterinė infekcija ir susergama plaučių uždegimu. Nemaišyti su virusiniu plaučių uždegimu, kuris išsivysto kone šviesos greičiu antrą gripo sirgimo dieną ir pasižymi labai aukštu mirtingumu. Jeigu persirgus gripu, aukšta temperatūra nepraeina, vargina krūtinės skausmas, silpnumas, dusulys (arba bent vienas iš šių simptomų), rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją ir išsitirti plaučius.

 

Gripo komplikacijos dažnai pasireiškia bronchito forma – bronchų uždegimu, kurį lydi sausas, skausmingas kosulys. Šis kosulys ypač sustiprėja rytais, praėjus šiek tiek laiko, atsiranda skreplių ir diskomfortas dar labiau padidėja.

 

Po gripo gali kilti komplikacijų ausyse. Be plaučių ir bronchų antrinė bakterinė infekcija gali pažeisti nosį ir ausis, sukelti rinitą ir ūminį vidurinės ausies uždegimą. Rinito atveju nosies išskyros iš pradžių būna skaidrios, bet po kelių dienų tampa gelsvos ir gleivėtos, turi nemalonų kvapą. Sloga niekaip nenori baigtis, noris nuolat užsikimšusi, uoslė suprastėjusi.

 

Jeigu rinitas nėra gydomas, infekcija nukeliauja klausos kanalu ir gali sukelti išorinės (lot. k. otitis externa) arba vidurinės ausies (lot. k. otitis media) uždegimą. Šių gripo komplikacijų simptomai yra skausmas (dilgčiojimas) ausyje, padidėjęs kramslio (lot. k. tragus) (kramslys – tai mažas, išlenktas iškilimas išorinės ausies kriauklės viduryje) spaudimas, kartais gali varginti pūlingos išskyros arba niežulys.

 

Gripas yra pavojingiausias mažiems vaikams iki 2 metų ir pagyvenusiems žmonėms nuo 65-erių metų. Taip pat komplikacijų rizika didesnė tiems, kurie serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tarkime, jeigu žmogus serga lėtiniu pielonefritu, rizika, kad persirgus gripus kils komplikacijų, susijusių su inkstų veiklos sutrikimais, yra didesnė negu nesergant lėtiniu pielonefritu.

 

Virusas taip pat pablogina širdies ir kraujagyslių ligų būklę. Štai kodėl tada, kai susirgimų gripu padaugėja ir skelbiamos epidemijos, padaugėja ir miokardo infarkto bei insulto atvejų. Persirgus gripu gali prasidėti įvairios širdies komplikacijos, perikarditas ir miokarditas net visiškai sveikiems asmenims. Todėl, jeigu po ligos, dilgčioja krūtinėje, rekomenduojama nedelsiant apsilankyti pas gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.

 

Taigi, kaip išvengti sunkių komplikacijų po gripo? Atsakymas paprastas: reikėtų vengti savigydos ir laikytis gydytojų nurodymų. Nereikėtų galvoti, kad gripas – liga nerimta ir netrukus praeis. Gripą reikia gydyti iš karto ir laiku, kad būtų galima išvengti komplikacijų. Susirgus gripu būtina laikytis lovos režimo. Nevartoti antibiotikų, kurie neveikia gripo virusų, nebent gydytojai, atlikę tyrimus, dar rado ir bakterinę infekciją.

 

Ką siūlo natūralioji medicina? Gripui gydyti gali būti naudojamos natūralios priemonės. Pavyzdžiui, šeivamedžių sirupas (vartoti 5 dienas, po 15 ml 4 kartus per dieną), homeopatinis preparatas „Oscillococcoinum“, kuriame yra laukinių ančių kepenėlių, ežiuolės preparatai, amerikietiškas ženšenis.

 

O kaip išvengti gripo apskritai? Štai keli trumpi patarimai:

 

  • Gerti daug skysčių. Vengti saldžių gaiviųjų gėrimų, limonadų.
  • Dažnai plauti rankas su vandeniu ir muilu. Jei nėra galimybės to padaryti, naudoti antibakterinę rankų želę.
  • Pakankamai miegoti. Miego trūkumas silpnina imuninę sistemą.
  • Būti aktyviems, reguliariai mankštintis. Tinka aerobika, greitas vaikščiojimas.
  • Mažinti streso lygį.