Daugelis žmonių visai be reikalo jaudinasi dėl dalykų, kurie galbūt nutiks ar nenutiks ateityje. Artėjant brandos egzaminams, vis dažniau galima pamatyti susirūpinusius moksleivių veidus. Studentai taip pat net nepakelia akių nuo knygų ir užrašų, net važiuodami sausakimšame autobuse. Tie, kuriems šis gyvenimo etapas jau praeitis, jaudinasi, ar pavyks susirasti ir išsaugoti darbą, ar ištikus ekonominei krizei nenukentės verslas, ar santykiai su antrąja puse klostysis gerai, ar vaikai nekels didelių problemų ir panašiai. Viena vertus, nerimas ir jaudulys gali būti puiki motyvacija siekti geresnių rezultatų visose gyvenimo srityse. Tačiau kita vertus, neretai jis žlugdo emociškai ir priverčia ne kovoti už savo vietą po saule, bet plaukti pasroviui. Labai dažnai žmonės taip stipriai jaudinasi dėl ateities, kad net paprastų, kasdienių dalykų pasirinkimas (pavyzdžiui, iš ryto gerti kavą ar arbatą) pradeda kelti nevalingą nerimą. Visa tai atrodo pažįstama? Tuomet metas pradėti keisti savo gyvenimą ir pradėti gyventi be nereikalingo nerimo! Vienas nežinomas autorius sake: „Jeigu jaudinsitės dėlto, kas galbūt galėtų būti ir nerimausite dėl to, kas galbūt bus, tai nepastebėsite to, kas yra dabar“.

 

laisvė

Jaudulys dėl ateities gali būti nepakeliamas. Viena, jei nerimas kyla dėl dalykų, kurie greitai vienaip ar kitaip išsisprendžia ir visai kita, jei nuolatos randama dėl ko nerimauti. Visų pirma reikėtų suprasti, kad nerimas dėl ateities yra prigimtinė žmogaus savybė. Galbūt kam nors bus lengviau susitaikyti su nuolatiniu nerimu, jei žinos, kad jis toks – ne vienas.

 

Mažiau dėl ateities jaudinasi tie žmonės, kurie spinduliuoja vidine ramybe ir pasitikėjimą savimi. Labai norint, to galima išmokti. Štai, kaip tą padaryti:

 
  • Pabūti tyloje. Visų pirma reikia suprasti, kodėl kyla nerimas ir kitos nemalonios mintys, pasikartojančios vėl ir vėl. Tokios mintys tampa lyg manija. Vienos mintys sukelia kitas. Patenka tarsi į uždarą ratą. Reikėtų pradėti ugdyti asmenybės sąmoningumą, medituoti, rasti laiko maldai.
 
  • Atsikratyti praeities bagažo. Šiame daiktų, minčių ir idėjų perpildytame pasaulyje minimalizmas ir nereikalingų dalykų atsikratymas yra lyg balzamas sielai. Vartotojiška visuomenė skatina turėti materialių daiktų, nuosavybių, paskolų, pramogų ir linksmybių. Tačiau visa tai vieną dieną galima lengvai prarasti. Tai kelia didžiulį nerimą ir stresą. Pakeitus savo gyvenimo būdą į minimalistinį, galima lengvai atsikratyti viso to, ko nelabai reikia ir susikoncentruoti tik į tai, kas yra gyvybiškai svarbu.
 
  • Turėti saugią užuovėją nuo gyvenimo sunkumų. Tokia užuovėja gali tapti jaukus kampelis namuose, skirtas jogai ar rytinei mankštai. Atsipalaiduoti ir pamedituoti galima miegamajame arba savo darbo vietoje. Svarbiausia, kad tai būtų vieta, kurioje būtų galima pabūti ramiai su savimi pačiu. Paprasčiausiai uždaryti duris nuo išorinių dirgiklių ir giliai pakvėpuoti.
 
  • Kontroliuoti asmeninį biudžetą. Daugeliui žmonių atrodo, kad pinigų niekada nėra pakankamai, tačiau tai nėra priežastis nuolatos dėl jų jaudintis. Vienas iš būdų, kaip nustoti jaudintis dėl finansų – tai susikurti asmeninį biudžetą ir jo laikytis.
 
  • Planuoti laiką. Kartais žmogaus pečius užgriūva nesibaigiančių darbų lavina ir net nėra aišku, nuo kurio reikėtų pradėti, tačiau, nepaisant laiko stokos, juos reikia padaryti tobulai. Tai sukelia stresą ir nerimą. Jeigu tokia situacija atrodo pažįstama, reikėtų išmokti efektyviau planuoti savo darbo laiką, pasakyti „ne“, susidaryti realiai įgyvendinamą tvarkaraštį ir mažiau galvoti apie tai, ko kiti tikisi ir laukia.
 
  • Stengti atsiriboti nuo žiniasklaidos. Įvairios žiniasklaidos priemonės gali nepastebimai įtikinti žmones, kad jie yra per liesi, per stori, nepakankamai turtingi ar sėkmingi. Taip pat ji įdiegia karo, ligų, net kasdien vartojamų produktų, pavyzdžiui, kavos, baimę.
 
  • Būti racionaliems. Visada pradėjus per daug nerimauti, paklausti savęs: „Ar tai apie ką galvoju yra realu?“.
 
  • Sportuoti. Sportas skatina endorfinų, laimės hormonų, išsiskyrimą smegenyse. Taip pat padeda atsikratyti streso hormonų.
 
  • Būti dėkingiems. Reikėtų liautis dėl visko, kas galbūt įvyks ateityje, jaudintis ir vietoj to padėkoti už tai, kad šiuo metu jau yra. Išmokus būti dėkingiems, suvokimas apie pasaulį ir tai, kas jame vyksta, pasikeičia. Kiekvieną dieną ar vakarą reikėtų skirti laiko pamąstyti apie dalykus, kurie skatina dėkingumą.
 
  • Tikėti savimi. Tikriausiai daugelis jaudinasi, ar tikrai dabar yra teisingame gyvenimo kelyje. Atsakymą žino kiekvienas. Tereikia pabūti tyloje ir vidinis balsas jį pakuždės. Vidinis balsas negali klysti. Jis rodo pačią teisingiausią kryptį.