Kalbėti žmogus dažniausiai išmoksta per pirmus ar antrus gyvenimo metus. Po to visą likusį gyvenimą mokosi girdėti ir klausytis. Tiesiog klausytis – tai maža paslaptis, kuri padeda prieiti prie bet ko, bet kur ir bet kada. Ne visi žmonės moka vienodai gerai išklausyti kitus. Koks klausytojas esate jūs? 7 bruožai padeda atpažinti klausymosi įgūdžius ir sužinoti, ką reikia reikėtų patobulinti, kad taptumėte geriausiais pasaulyje klausytojais.

 

"klausytis"

7 patarimai, kaip išmokti ne tik kalbėti, bet ir klausyti:

 
  • Klausytis daugiau nei kalbėti. Neveltui sakoma, kad turime dvejas ausis ir vieną burną ne be priežasties. Vengti labai dažnai sakyti „aš“, „mano“, „manęs“.
 
  • Naują klausimą formuluoti pagal atsakymą į prieš tai buvusį klausimą. Pašnekovui užduoti susijusius klausimus – tai parodys, kad žmogus sąžiningai klausosi pokalbio ir domisi pašnekovu.
 
  • Neteisti (nesmerkti) kitų klausimų ir atsakymų. Klausytojo vaidmuo nėra teisti ar smerkti kito žmogaus žodžius ir nuomonę. Iš tikrųjų kuo labiau teisiantis (smerkiantis) žmogus, tuo trumpesnis pokalbis bus.
 
  • Nelyginti savo gyvenimiškų patirčių su kažkieno kito. Dažnai klaidingai manoma, kad geriausias būdas išklausyti – tai palyginti kito žmogaus patirtį su savo. Jeigu asmuo kalba apie bandymą susitaikyti su šeimos nario mirtimi, galima išreikšti supratimą ir užuojautą, bet vengti sakyti: „Aš lygiai taip pat jaučiausi, kai…“. Tokie posakiai gali skambėti įžeidžiančiai ir nejautriai, ypač jei lyginama kažkas tikrai labai rimto su ne tokiomis intensyviomis, stipriomis patirtimis.
 
  • Nesistenkite iš karto padėti, imtis rimtų veiksmų. Visiems reikėtų išmokti nebandyti iš karto pradėti ieškoti problemos sprendimų būdų, kai kitas žmogus dar tik pradeda kalbėti ir atsiverti. Paprastai žmogus tenori išsikalbėti, pasiguosti, o ne kad kažkas išspręstų jų asmeninio gyvenimo problemas. Jei jaučiate, kad iš tikrųjų galite duoti vertingų patarimų, reikėtų juos pateikti kuo neutralesne forma ir tie patarimai nebūtinai turėtų būti tokie, kokie tiko jūsų atveju.
 
  • Išreikšti empatiją. Geras klausytojas moka parodyti, kad jis klausosi ir kad jam rūpi, ką sako kitas žmogus. Geras klausytojas kitais žodžiais atkartoja, perfrazuoja tai, ką sako žmogus, kuris nori išsikalbėti, papasakoti apie savo nerimą ir problemas.
 
  • Nepertraukinėti kito žmogaus viduryje kalbos. Geras klausytojas padrąsina, paskatina, bet nepertraukinėja kito žmogaus kalbos. Jis yra kantrus ir ramus. Kai kurių klausimų yra sunku paklausti, o kai į kai kuriuos sunku atsakyti.
 

Klausymas – tai aktyvus procesas. Tai nereiškia, kad užtenka tyliai sėdėti ir įdėmiai žiūrėti kalbančiajam į akis. Geras klausytojas geba suprasti arba nujausti kito asmens perspektyvą ir padėti jiems išgyventi sunkius laikus, pavyzdžiui, išgirdus vėžio diagnozę. Geras klausytojas parodo nuoširdų ir nesumeluotą domėjimąsi ir rūpestį tuo, kuris jį pasirinko.

 

Kaip išmokti būti geru klausytoju? Galima treniruotis! Štai keletas patarimų:

 
  • Rasti žmogų, kuris norėtų būtų išklausytas: vyresnio amžiaus giminaitis, draugas, mokytojas, kažkas, gyvenantis kaimynystėje ir t. t.
 
  • Įrašinėti pokalbį telefonu, diktofonu, kompiuteriu arba bent pieštuku pasižymėti pastabas popieriaus lape.
 
  • Parinkti gerus klausimus. Rasti ramią vietą pokalbius ir įrašinėjimui.
 
  • Atidžiai klausytis kalbančiojo. Užduoti prasmingus ir tarpusavyje susijusius klausimus, pateikti tiesiogiai susijusius su tema komentarus ir pastabas.
 

Mokėjimas klausytis gali ne tik pagerinti santykius su aplinkiniais žmonėmis, bet ir padėti numesti svorio! Daugelis žmonių, svajojančių atsikratyti keleto kilogramų, savo kūno riebalus traktuoja kaip priešą, kurį reikia kuo greičiau sunaikinti. Tarsi tie papildomi kilogramai iš tikrųjų nebūtų mūsų tikrasis „aš“. Norėdami atsikratyti nepageidaujamų kilogramų, žmonės pamiršta maloniai leisti laiką ir džiaugtis gyvenimu ir pradeda laikytis alinančių organizmą svorio metimo rekomendacijų. Tačiau dažniausiai jos būna neveiksmingos. Ir viskas tik dėlto, kad žmonės nemoka klausytis savo pačių kūno ir suprasti tikrąsias antsvorio priežastis. Jų dažniausiai būna labai daug ir įvairių. Tik įsiklausius į savo kūno pojūčius, galima rasti geriausią sprendimą, ką daryti, kad svoris gana lengvai nukristų ir išsilaikytų stabilus.

 

Priežastys, kurios skatina svorio augimą, ir kurių mes negirdime ar nenorime girdėti:

 
  • Prasti mitybos įpročiai;
  • Emocinis alkis;
  • Nepatenkinti poreikiai;
  • Užslopinti jausmai;
  • Susipainiojimas savyje;
  • Meilės ir pagalbos šauksmas;
  • Savineapykanta;
  • Ryšio su kūnu praradimas;
  • Seksualinio išnaudojimo patirtys;
  • Meilės žaizdos;
  • Finansiniai neramumai;
  • Slopinamas kūrybingumas;
  • Buvimas kažkuo, kuo iš tikrųjų nesate;
  • Poreikis atleisti ir gyventi toliau;
  • Poreikis išmokti rūpintis savimi ir puoselėti save;
  • Vienišumas;
  • Intymumo baimė;
  • Per didelė įtampa;
  • Dvasingumo vengimas;
  • Cheminės medžiagos ir toksinai;
  • Greitas maistas;
  • Per didelis vartojimas, godumas;
  • Visuomenė, kurioje vertinamas greitas gyvenimo tempas, nuasmeninimas ir sąmoningumo trūkumas;
  • Baimė, nerimas ir nepasitikėjimas pasaulyje;
  • Obsesinis noras numesti daugiau svorio, net jei iš tikrųjų to daryti nėra būtina.