Lapkritį būna Helovinas, Vėlinės. Žiemą būna šv. Kalėdos ir Naujieji metai. Be abejo, šaltasis metų laikas turi savito žavesio: smagu pasivaikščioti po rudenėjantį parką, pasimėtyti sniego gniūžtėmis žiemą arba tiesiog jaukiai susirangyti namuose po pledu ir skaityti knygas arba žiūrėti gerus filmus. Tačiau šiuo metų laiku vienas dalykas yra tikrai nelinksmas – tai keltis rytais, kurie yra tokie tamsūs, kad atrodo lyg būtų vidurys nakties. Po to diena prabėga mokslo įstaigose ir biuruose ir vėl reikia grįžti namo, kai jau būna tamsu. Šviesos praktiškai nebėra, todėl gauti pakankamai vitamino D gali būti nemenkas iššūkis!

 

vitaminai

Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris palaiko normalią kalcio ir fosforo (labai svarbių mineralų kaulams ir dantims) koncentraciją kraujo serume. Šis vitaminas pagerina kalcio įsisavinimą ir padeda augti sveikiems ir stipriems kaulams bei pagerinti suaugusių žmonių kaulų būklę.

 

Pagrindinis šaltinis iš kur gaunamas vitaminas D yra saulė – ultravioletiniai B spinduliai gali sintetinti vitaminą D3. Vitaminas D3 – tai yra aktyvi vitamino D forma, pasisavinama per odą.

 

Dėl vitamino D trūkumo vaikams gali išsivystyti rachitas, o suaugusiems – osteomaliacija. Teigiama, kad Lietuvoje vitamino D trūksta visiems, tačiau skirtingais kiekiais. Kiek jo trūksta tiksliai gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus.

 

Kiti vitamino D trūkumo simptomai gali pasireikšti ne visiems, bet dažniausiai tuomet nusilpsta imuninė sistema, dažnai puola peršalimo infekcijos ir vargina kosulys, nuovargis, sezoninis afektinis sutrikimas (sezoninė depresija), prasta kaulų ir dantų būklė, nuotaika.

 

Nėra vieningos nuomonės, kiek reikėtų vartoti vitamino D per dieną suaugusiems žmonėms. Iki šiol tiksli rekomenduojama dienos norma yra nustatyta tik kūdikiams, nėščioms moterims ir pagyvenusiems žmonėms.

 

Laikomasi nuomonės, kad kiekvienas žmogus kasdien su maistu ar maisto papildais turėtų gauti 10 mg šio vitamino per dieną. Tačiau kiekvienas organizmas yra unikalus ir rekomenduojama dienos norma gali būti šiek tiek kitokia ir nustatoma individualiai pagal tai, kiek biologiškai organizmui šio mikroelemento reikia ir kaip gerai jis jį sugeba įsisavinti.

 

Vitaminas D organizme natūraliai gaminasi, kai žmogus gauna atitinkamą ultravioletinių saulės spindulių dozę. Tačiau rudenį, žiemą, kai dienos trumpos, o vakarai ilgi, saulės beveik nematome. O jeigu dar dirbame uždaruose biuruose – tai praktiškai išeiname iš namų su tamsa ir grįžtame taip pat su ja. Tad kyla klausimas: kaip papildyti šio itin mums svarbaus mikroelemento atsargas, kai saulės beveik nematome? Laimei, išeitis yra! Ir tai yra specialiai prie šio metų laiko priderinta dieta. Didelių pokyčių daryti nereikės (nebent patys to norite), tik papildyti dienos valgiaraštį tam tikrais, vitaminu D praturtintais maisto produktais. Nežinote, kur jo rasti? Štai kokie yra pagrindiniai vitamino šaltiniai!

 

Pagrindiniai vitamino D maisto šaltiniai:

 

 

  • Riebi žuvis (lašiša, sardinės ir kt.).
  • Grybai (ypač saulėje palaikyti).
  • Apelsinų sultys.
  • Pusryčių dribsniai.
  • Raudona mėsa.
  • Kiaušinių tryniai.
  • Sūris.
  • Sojų varškė (tofu).
  • Kiti vitaminais praturtinti maisto produktai.