Natūralu nemėgti ar būti nusivylusiam savo ankstesniu partneriu. Santykiai baigėsi galbūt dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Tačiau jausti neapykantą – nėra normalu. Stipri antipatija kažkam, ką kažkada aistringai mylėjote, nėra sveika emocija. Suprantama, kad galima taip jaustis, kai santykiuose buvo kažkas blogai (partneris buvo neištikimas, netinkamai elgėsi su jumis). Staigi neapykanta yra gana natūrali, tačiau reikėtų stebėti, kad ji neužsitęstų per ilgai. Tada labiausiai pakenksite sau pačiam. Neapykanta sukelia aukštą kraujo spaudimą, didelį stresą, nerimą, kraujotakos sutrikimus, net galvos skausmus. Laimei, yra būdų, kaip atsikratyti šio paties negatyviausio iš visų įmanomų jausmo.

 

eksas

Geri patarimai, ką daryti, kai nekenti savo buvusiojo:

 

  • Pabandyti rasti pateisinimą jam. Radus priežastį, kodėl jis taip pasielgė, gali būti lengviau atleisti ir sumažinti neapykantą. Priežastis gali padėti suprasti, kodėl pykstate ir padeda paleisti neapykantą.

 

  • Suprasti savo tikruosius jausmus. Kartais neapykanta slepia tikrąsias emocijas, kurių nenorima pripažinti. Dažniausiai po visu tuo slypi didelis emocinis skausmas ir sielos žaizdos. Išsiaiškinkite, kaip iš tikrųjų jaučiatės ir pasistenkite sureguliuoti emocijas.

 

  • Pripažinti, kad neapykanta kenkia. Neapykanta pirmiausiai kenkia pačiam žmogui, ne tik kitam. Supratus, kaip labai kenkiama sau, atsiranda noras jos atsikratyti.

 

  • Pakalbėti apie tai, kad rūpi su artimiausiais žmonėmis (šeima, draugais). Artimi draugai ir šeima padeda išgyventi sunkiausius laikus. Jie padeda spręsti problemas ir būti laimingiems.

 

  • Išsiaiškinti, ar iš tikrųjų pykstate ant jo, ar ant susiklosčiusios situacijos. Labai dažnai žmonės painioja neapykantą konkrečiam žmogui, neįvertinę to, kad ir tikrųjų nekenčiate situacijos. Sąžiningai įsigilinkite į neapykantos priežastis.

 

  • Išbandyti įvairius nusiraminimo būdus. Nevaldoma neapykanta verčia žmones elgtis kvailai. Sveiką protą reikėtų saugoti, kad vėliau netektų gailėtis. Tai padaryti padeda įvairūs nusiraminimo metodai: gilus kvėpavimas, meditacija, minkšto kamuoliuko gniaužymas delne ir pan. Tinka viskas, kas padės išvengti scenos ir pasekmių, dėl kurių tektų graužtis nagus.

 

  • Išlaikyti atstumą. Jeigu nekenčiate savo buvusio partnerio, tiesiog laikykitės nuo jų atokiau. Kai rečiau jį matysite, netrukus pajusite, kad neapykanta blėsta ir viskas, kas buvo bloga, pasitraukia į užmarštį.

 

  • Neapkalbinėti jų su kiekvienu sutiktu žmogumi. Galima vieną kartą atverti širdį patikimam žmogui. Tačiau tikrai nereikėtų apkrauti savo problemomis svetimų žmonių. Pagiežos liejimas tikrai nepadės pasijusti geriau.

 

  • Suprasti, kad jūs galite galvoti vienpusiškai. Pabandykite atsidurti jo kailyje. Galbūt tam tikros aplinkybės, kurių jūs nesuprantate, galėtų pakeisti jūsų nuomonę apie jį.

 

  • Atleisti. Nepaisant to, ką jis padarė, kaip viskas buvo siaubinga – atleiskite jam. Laikyti neapykantą savyje – nesveika. Atleisti reikia tam, kad galėtumėte gyventi toliau.

 

  • Sąžiningai atsiprašyti ir pasistengti ištaisyti klaidas. Neapykanta neatsiranda iš niekur. Paprastai – tai bjaurių, žeidžiančių skyrybų pasekmė. Jeigu pasakėte vienas kitam daug bjaurių žodžių, įžeidimų – nuoširdžiai atsiprašykite. Tai padės greičiau atsigauti.

 

  • Ieškoti profesionalios pagalbos. Ne visada sielos žaizdas įmanoma išsigydyti pačiam. Tačiau psichoterapeutai gali padėti paleisti praeitį ir gyventi toliau. Lankytis pas psichologą – nieko gėdingo, ypač jei neapykanta tokia stipri, kad dėlto nukenčia jūsų asmeninis gyvenimas.