Išteisintas Aukščiausiajame teisme dėl kaltinimų genocidu pirmasis nepriklausomos Lietuvos vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“ sulaužė 18 metų tylą ir prabilo apie tikruosius jo persekiojimo motyvus.

 

LR_TV_P_Misiukonis

 

„Aš neįsižeidžiau. Aš žinau Lietuvos istoriją“, – sakys M.Misiukonis.

 

„Patriotai“ aiškinsis, ar tiesa, kad kaltinimai genocidu buvo kerštas už priesaikos sovietinei slaptajai tarnybai sulaužymą, panašiai kaip polonio doze buvo susidorota su Aleksandru Litvinenko?

 

LR_TV_P_Misiukonis2

 

„ Iš Rusijos karininkijos pusės jam buvo grasinimai, ir jam buvo patarimai, tiktai nevažiuok į rytus, nes ten su tavim susitvarkys “, – pasakos buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Jurgis Jurgelis.

 

M.Misiukonis buvo KGB generolas majoras ir aukščiausio rango tos struktūros karininkas lietuvis, kuris sulaužė KGB duotą priesaiką ir perėjo tarnauti atkurtai Lietuvos respublikai. „Jis buvo vienintelis ministras, kuris per sausio 13 sėdėjo su automatu, padėtu ant darbo stalo ir sakė Maskvai, kad priešinsis ginklu“, – laidai pasakos J. Jurgelis.

 

LR_TV_P_Misiukonis3

 

Paskelbus nepriklausomybę, būtent M.Misiukonis buvo tas žmogus, kuris išlaikė miliciją, sudarytą daugiausiai iš rusakalbių, lojalią atkurtajai Lietuvos valstybei.

 

M.Misiukonis buvo persekiojamas už tai, kad dalyvavo Antano Kraujelio – Siaubūno sulaikyme. Pastarasis visai neseniai buvo išaukštintas kaip herojus, nors pokario laikais garsėjo kaip šaltakraujis žmogžudys, žudydavęs nėščias moteris jų mažamečių vaikų akivaizdoje. Išskirtinis M.Misiukonio pasakojimas „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“ šįvakar 21.30 val.

 

„Patriotai“ – antradienį, 21.30 val., per „Lietuvos ryto“ televiziją.