• DNR struktūra buvo atrasta 1953 metais.
  • Komerciniai, genetiškai modifikuoti augalai auginami nuo 1996 metų. Genetiškai modifikuoti maisto produktai yra kruopščiai tikrinami laboratorijose, kad būtų įsitikinta, ar jie tokie pat vertingi kaip natūralus maistas, nesukelia alergijos ir neturi nuodingų medžiagų. Tačiau įrodymų, kad genetiškai modifikuotas maistas tikrai nekenkia žmogaus organizmui dar nėra, nes tokie maisto produktai pramonėje vartojami gana neilgai.
  • Žmogaus DNR sudaro nuo 30000 iki 40000 genų, kuriuose užkoduota visa svarbiausia informacija apie jį. Atrasti visus žmogaus genus tai lyg ištyrinėti ir suprasti kiekvieną detalę visuose pasaulio kampeliuose.
  • 2007 metai genetikos mokslo istorijoje labai svarbūs, nes tada buvo pirmą kartą iššifruotas visas dviejų žmonių, Kreigo Venterio ir Džeimso D. Vatsono, visas genomas.
  • 98 procentai žmogaus DNR sutampa su šimpanzės DNR.
  • Teigiama, kad didžiąją dalį DNR grandinės sudaro nevertingos dalys, vadinamos DNR šiukšlėmis. Kai kurie genetikai mano, kad DNR šiukšlės gali turėti specialių funkcijų.
  • Paprastai vaikai iš tėvų paveldi 50 procentų, iš senelių – 25 procentus ir 12,5 procento proprosenelių genų.
  • Kiekvieno žmogaus, išskyrus identiškų dvynių, DNR yra unikalus.Tačiau net identiškų dvynių pirštų antspaudai yra skirtingi.
  • Auksinė žuvelė turi daugiau genų negu žmogus.
  • Genų inžinieriai gali sukurti naujas veisles. Mokslininkai jau seniai įrodė, kaip iš laukinių gyvūnų, pasikeitus genetikai, atsirado šunys. Jie atliko tyrimą, kurio metu atrinko veisimui 100 patelių ir 30 patinų lapių, kurios nebuvo labai agresyvios. Tada iš kiekvienos kartos atrinkdavo pačius nebaikščiausius jų palikuonis. Šunų požymiai išryškėjo jau po antros ir trečios kartos. Jau šeštoje kartoje palikuonys ėmė elgtis kaip visi šunys: ieškoti kontakto su žmogumi, vizginti uodegą ir pan.