Ką daro daugelis žmonių, pajutę kad ir menkiausius sveikatos negalavimus? Labai dažnai atsakymų ir priežasčių, kodėl blogai jaučiasi, ieško internete. Tačiau paskaičius keletą straipsnių apie sveikatą labai lengva sau diagnozuoti ligas, kuriomis iš tikrųjų nesergate. Kai kurie simptomai gali ne juokais išgąsdinti, nes yra būdingi ir labai rimtoms ligoms, nors iš tikrųjų gali nieko labai ypatingo nereiškia. Labai dažnai kai kurie nerimą keliantys simptomai tėra organizmo įspėjimas sulėtinti tempą, nurimti, išgerti stiklinę vandes ir skirti daugiau laiko sau. Tad neskubėkite skambinti pavojaus varpais, jeigu pradeda skaudėti galvą, krūtinę ar spengia ausyse!

 

kunas

Gąsdinantys kūno simptomai, kurie iš tiesų nėra pavojingi:

 

  • Krūtinės skausmas. Jaunesnio amžiaus žmonėms dažniausiai krūtinės skausmas nereiškia nei širdies priepuolio, nei diabeto. Jis gali atsirasti dėl streso, nerimo arba tiesiog dėlto, kad pasitempė krūtinės raumenis sportuodami. Pasitarti su gydytoju reikėtų, jeigu krūtinės skausmas atsirado staiga ir ypač, jeigu skausmas ilgai nepraeina.

 

  • Greitas širdies plakimas. Priežastys gali būti nuo streso iki dehidratacijos, miego trūkumo ir kofeino pertekliaus. Savijauta gali pagerėti, atsisakius kavos ir maisto papildų, kurių sudėtyje yra kofeino, pradėjus labiau save rūpintis ir sumažinus stresą. Reikėtų kreiptis į gydytoją, jei atsiranda ir kitų simptomų, pavyzdžiui, krūtinės skausmas ir dusulys.

 

  • Spengimas ausyse. Tai gali būti normalus senėjimo simptomas. Kai arterijos sukietėja, atsiranda aukštas kraujo spaudimas, kraujotaka pasikeičia ir gali pradėti girdėtis spengimas ausyse. Dažniausiai tai nieko nereiškia, nors kartais tai gali būti klausos praradimo ar viduriniosios ausies pažeidimo simptomas.

 

  • Drebančios rankos. Jeigu pradeda drebėti rankos, neskubėkite sau diagnozuoti Parkinsono ligos, nes šią ligą lydi ir kiti simptomai: raumenų sustingimas, lėti judesiai, koordinacijos praradimas. Rankos drebėti gali dėl žemo cukraus lygio kraujyje arba dėl skydliaukės sutrikimų. Savijauta gali pagerėti, atsisakius kofeino ir pradėjus vartoti beta blokatorius.

 

  • Užmaršumas. Net jauni žmonės kartais gali turėti atminties problemų, kai jaučia stresą. Sunerimti reikėtų tada, kai pradedama užmiršti didelius ir svarbius dalykus, pavyzdžiui, jeigu staiga pamirštate, kur reikia grįžti namo arba susitikę žmones, iš karto pamirštate jų veidus. Ne žodžius ar vardus, bet veidus.

 

  • Odos ataugėlės. Paprastai jos nereiškia vėžio. Odos ataugėlių dažniausiai atsiranda kaklo, krūtinės, pažastų ir akių srityse. Priešingai nei apgamai, jos nėra pavojingos. Jeigu jos nesikeičia, galite nieko nedaryti. Galima nebent pašalinti dėl estetinių priežasčių arba dėlto, kad jos trukdo.

 

  • Plaukiojančios drumstelės akyse. Gali išgąsdinti staiga pradėjus matyti juodas „museles“ akyse, tačiau tai ne visada reiškia, kad atsirado regėjimo sutrikimų. Dauguma žmonių kartais mato tokias juosvas drumsteles akyse, ypač jeigu į ką nors įtemptai žiūri. Kreiptis į gydytoją reikėtų tik tada, jei drumsteles matote dažniau nei įprastai arba tai pradeda trukdyti normaliam gyvenimui.

 

  • Kraujas išmatose. Tai gali išgąsdinti, nors ypač jaunesnio amžiaus žmonėms dažniausiai tai nieko rimto nereiškia. Paprastai taip nutinka, vartojant per mažai skaidulų ir užkietėjus viduriams. Jeigu problema nedingsta, pradėjus gerti daugiau skysčių ir valgant daugiau ląstelienos, reikėtų kreiptis į gydytoją.

 

  • Tvinkčiojantys akių vokai. Tai labiau ne sveikatos, o gyvenimo būdo problema. Žmonės visą dieną žiūri į kompiuterių ir telefonų ekranus, o tai kelia didelę įtampą akims. Akys gali nustoti tvinkčioti, jeigu reguliariai darysite pertraukėles, kad jos pailsėtų. Bent vakare stenkitės riboti laiką, praleidžiamą prie ekranų. Jeigu tai nepadeda, tvinkčiojimo priežastys gali būti neurologinės.

 

  • Vieną mėnesį nėra menstruacijų. Nebūtinai to priežastis yra nėštumas. Moters hormonai gali būti jautrūs emociniam ir fiziniam stresui, todėl menstruacijų ciklas gali sutrikti dėl nerimo arba staiga numetus daug svorio. Vienos praleistos menstruacijos nėra didelė problema, bet reikėtų sunerimti, jei menstruacijų nėra jau tris mėnesius. Jeigu nėštumo testas yra neigiamas, priežastis gali būti tam tikri vaistai arba laikini hormonų sutrikimai.

 

  • Traškantys sąnariai. Nusiraminkite, traškantys sąnariai nesukelia artrito. Traškesys atsiranda, kai sąnaryje atsiranda oro burbuliukų arba, kai sausgyslės trinasi į įsitempusius raumenis. Gali padėti tempimo pratimai arba šilti kompresai, jeigu traškesys labai nervina.

 

  • Galvos svaigimas po ilgo sėdėjimo. Ypač tai dažnai nutinka žmonėms, turintiems žemą kraujo spaudimą. Pasikeitus kūno pozai, reikia palaikyti kraujotaką į smegenys. Visiškai normalu tada pajusti galvos svaigimą. Apsilankyti pas gydytoją reikėtų, jeigu staiga pradėjote alpti.

 

  • Nugaros skausmas. Dažnai žmonės pajutę nugaros skausmą išsigąsta, kad tai dėl tarpslankstelinio disko išvaržos ir jiems netrukus prireiks operacijos. Tačiau dažniausiai problema yra kur kas paprastesnė – nugarą įskausta per ilgai sėdint prie kompiuterio. Tada gali padėti elementarios mankštos ir masažai.

 

  • Nuovargis. Lėtinis nuovargis gali būti kai kurių ligų (vilkligės, širdies sutrikimų, miego apnėjos) simptomas. Tačiau neretai nuovargis vargina, nes tiesiog pakankamai neišsimiegama naktį. Šiuolaikiniai žmonės eina miegoti labai vėlai, o keliasi anksti, todėl nieko nuostabaus, jeigu kamuoja nuovargis ir atsiranda perdegimo sindromas.

 

  • Galvos skausmai. Jeigu anksčiau galvos skausmai nevargindavo, bet staiga pradėjo užeiti vis dažniau, norisi iš karto eiti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar tai nėra smegenų vėžio priežastis. Tačiau dažniausiai galvos skausmai nėra pavojingi sveikatai, net jeigu iš karto nepraeina. Dėl įtampos kilusius galvos skausmus gali padėti sumažinti sąmoningumo pratimai, kitos stresą mažinančios terapijos. Tačiau, jeigu skausmas yra labai stiprus arba toks, kokio anksčiau niekada nebuvo, reikėtų apsilankyti pas gydytoją.