Kiekviename žingsnyje susiduriame su pačiais įvairiausias simboliais. Jų – pilnas pasaulis, ne išimtis ir itin seksualią potekstę turintys simboliai. Sunku patikėti, kiek pasaulyje falo simbolių! Žiūrint į juos kyla mintis: nejaugi žmonės yra taip pamišę dėl sekso? O gal kartais asociacijos kyla mūsų pačių galvose. Kaip sakoma, ir kitus vertiname pagal save…

 

statiniai

Falo simbolis siejamas su pagoniška kultūra, magija. Tai sekso simbolis, kuris gali būti vaizduojamas piešiniuose, brėžiniuose ar veiksmuose, siekiant paaiškinti tam tikras sąvokas, objektus ir pojūčius. Skirtingose kultūrose seksualiniai simboliai turi tą pačią reikšmę. Primityvioje visuomenėje būdavo vyriškų ir moteriškų simbolių, gimimo ir vaisingumo ir panašiai. Falo simbolika, kuri egzistuoja mūsų laikais tarp civilizuotų žmonių, vaizduojama labai vaizdžiai ir išraiškingai.

 

Kultas – tai religinė veikla, kurios metu atliekami tam tikri veiksmai (apeigos, ritualai, ceremonijos), siekiant sustiprinti tikėjimą. Skirtinguose religiniuose judėjimuose bei srovėse kultas gali turėti šiokių tokių skirtumų, tačiau jų pagrindas niekada nesikeičia – tai tikėjimas, kad bus išklausyti ir į dangų nueis tikinčiųjų prašymai ir maldos.

 

Pagal religinį kultą falo atvaizdai egzistavo kaip gyvieji organizmai, liudijantys apie pastojimo ir gimimo paslaptį, taip pat ir apie jų nepriklausomą egzistavimą, dėl kurių vyksta vyrų ir moterų nevalingi reprodukciniai procesai. Iš to ilgainiui kilo idėja, kad falas yra kaip individas, kuris egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus ir gali pasirodyti, nepriklausomai nuo jo norų ir sprendimų.

 

Falo garbinimo kultas atsirado gilioje senovėje, Neolito laikais ir įkūnijo vyriškos galios simbolį, vaisingumo ir gyvybės dievybę. Šis kultas atsirado daugelyje pasaulio civilizacijų. Pirmieji falo simboliai aptikti ankstyvojo Neolito laikotarpyje, iškart po ledynmečio pabaigos. Nors priešistorėje piešinių, vaizduojančių falą, nėra labai daug, tačiau jie turi svarbią simbolinę prasmę apie vyriškumą, galią ir vaisingumą.

 

Daugelis žmonių tikėjo, kad erekcijos būsenos vyriškas lytinis organas kelia baimę ir pagarbą. Garbinimo objektu jis buvo ir senovės Indijoje. Kai kuriose kultūrose, įskaitant Afrikos gentis, vyrų socialinis statusas priklausė nuo penio dydžio. Nuo vikingų iki šių laikų Švedijoje švenčiama vidurvasario šventė. Pagoniška šventė minima kitą penktadienį po vasaros saulėgrįžos. Šią dieną būdavo pastatomas stulpas, kuris, anot vikingų, simbolizuoja Žemę apvaisinantį falą, ir išpuošiamas gėlėmis, augalais ir vėliavėlėmis. Aplink jį vikingai šokdavo, dainuodavo, gerdavo alų.

 

Jarila – slavų dievas, susijęs su Saulės kultu. Dievybės apeigoms būdavo pagaminama šiaudinė kaliausė, skiriant ypatingą dėmesį falui (dydžiui, formai ir siluetui). Kazanės Kremliaus teritorijoje archeologai aptiko iš alebastro pagamintą falą, pripildytą smulkių grūdelių. Tai rodo, kad Kazanės totorių pirmtakai galėjo naudoti seksualinę magiją vaisingumui skatinti.

 

Net Lietuvoje gyvavo pagoniškas falo kultas. Vyrišką lyties  organą liaudies dainose simbolizavo žirgas, kepurės numetimas ir į vandenį nukritęs vainikas – nekaltybės atėmimą.

 

Kam buvo naudojamos falo skulptūros ir simboliai?

 
  • Jie buvo garbinimo objektai, kultiniai simboliai, reiškiantys dvasinę galią, kuri ateina iš išorės, fizinę ir psichinę jėgą ir įsiskverbimą į potencialių motinų gimdą ir žmogaus sielos transformaciją;
 
  • Naudojami, kad sklandžiai klostytųsi gimdymas;
 
  • Naudojami nėščioms moterims, kad pagerintų fizinę ir psichinę sveikatą, išprovokuotų jaudulį ir raumenų susitraukimus (veiktų kaip placebas);
 
  • Falo simboliai buvo naudojami apeigų metu, kai, pagal vietinius papročius, turėdavo būti įvykdoma defloracija nekaltoms mergaitėms;
 
  • Falas – šeimos simbolis, kurios nariai neturėjo teisės į kraujomaišą. Kai kuriuose Indijos regionuose mergaitė prieš vestuves turėdavo perplėšti mergystės plėvę su akmenine dievybe.