Erkės – tai nedidelis, parazitinis nariuotakojis, gyvenantis miškuose, krūmynuose ir aukštoje žolėje. Jos minta gyvūnų krauju, įsisiurbdamos į odą. Žmonėms erkės labai pavojingos, nes gali užkrėsti ūmiomis, sunkiai pagydomomis infekcinėmis ligomis. Įkandus erkei ligą nustatyti reikia kuo greičiau, kad būtų nedelsiant pradėtas efektyvus gydymas.

 

Išskiriamos trys sunkiausios parazitinių nariuotakojų platinamos ligos. JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Kolumbijoje paplitusi ūmi infekcinė liga Uolėtųjų kalnų dėmėtoji karštinė. Laimo ligą sukelia Borrellia burgdorferi bakterijos, kurias platina miško erkės. Ligos eiga kiekvienam žmogui gali būti kitokia. Babeziozė – tai į maliariją panaši ūmi infekcinė liga. Ja nuo erkių užsikrečia šunys, arkliai, galvijai.

 

Vos atšilus orams reikėtų pradėti saugotis erkių įkandimų. Jų sezonas paprastai tęsiasi nuo balandžio iki rugsėjo pabaigos. Šiuo metų laiku reikėtų vengti miškingų ir krūmingų vietovių, aukštos žolės ir lapų krūvų. Vaikščioti takų ir takelių viduriu. Dėvėti baltos ar šviesių spalvų drabužius. Balta spalva neatbaido šių parazitų, tačiau ant jų lengviau pastebėti juodas erkutes, kol jos dar nespėjo įsisiurbti į odą. Naudoti didžiausios „DEET“ ar „Permethrin“ koncentracijos repelentus. Kasdien apžiūrėti odą, ar nėra kur nors įsisiurbusi erkė: net plaukuose, pažastyse, kirkšnyse, vidinėje kelių pusėje, apie bambą.

 

Tyrimai parodė, kad net išskalbus drabužius skalbimo mašinoje, erkės gali išlikti gyvybingos. Geriausiai būtų išdžiovinti drabužius karštu oru, kuriame šie kenkėja žūsta.