Kruvinąja Vengrijos grafiene vadinama Elžbieta Batori yra viena iš pasaulyje žinomiausių istorinių vampyrų. Garsumu ji nusileidžia gal tik Transilvanijos princui Vladui Drakulai, kuris iš tikrųjų vampyro pravardę gavo ne todėl, kad gėrė žmonių kraują, bet todėl, kad nepaprastai žiauriai žudė ir kankino žmones.

 

Elžbieta gimė 1560 metais kilmingų vengrų baronų šeimoje. Įdomu tai, kad mergaitės tėvus siejo artimi giminystės ryšiai. Tačiau XVI amžiuje Centrinėje Europoje tai buvo laikoma normaliu dalyku. Jiems svarbiausiai buvo išsaugoti tikrą, kilmingą kraują.

 

Grafienė savo laikais buvo labai išsilavinusi, laisvai šnekėjo vengrų, graikų ir lotynų kalbomis. Nors tuo metu vaikinai buvo lavinami labiau nei merginos, tačiau Elžbietai retas galėjo prilygti. Kai mergaitei sukako 11 metų, motina suorganizavo sužadėtuves su gerokai vyresniu, bet labai kilmingu vyru.

 

Spėjama, kad sadistiško grafienės elgesio šaknys slypi vaikystėje. Kai kurie istorikai mano, kad ji nuo vaikystės buvo pamišusi. Ją ištikdavo traukuliai ir nevaldomi pykčio protrūkiai. Gali būti, kad psichikos sutrikimai atsirado dėl kraujomaišos. Be to, būdama dar maža ji galėjo matyti, kaip žiauriai būdavo vykdomas teisingumas šeimos dvare.

 

Sakoma, kad Elžbieta Batori elgdavosi kaip gera žmona, kai namuose būdavo vyras. Tačiau jis buvo karys ir dažnai turėdavo išvykti. Nuo tada grafienė ir pradėjo kankinti jaunas tarnaites. Merginas ji negailestingai plakdavo spygliuotu rimbu ar sunkiu vėzdu, vilkdavo nuogas per sniegą, panardindavo į ledinį vandenį, kol nuo šalčio jos mirdavo.

 

1604 metais Elžbietos vyras tragiškai žuvo ir Elžbieta Batori nusprendė persikelti gyventi į kitą pilį. Ten ji susipažino su sadiste, ragana Ana Darvula. Spėjama, kad ši moteris buvo grafienės meilužė. Su A. Darvulos pagalba Elžbieta įgyvendino žiauriausius sumanymus.

 

Legendoje pasakojama, kad kartą mušdama jauną tarnaitę už tai, kad ji šukuodama netyčia išpešė keletą plaukų, kruvinoji grafienė pastebėjo, kad ant odos užtiškęs kraujas naikina senėjimo požymius. Nuo tada Elžbieta reguliariai maudydavosi nekaltų mergelių kraujo vonioje. Nevengdavo šiek tiek kraujo kaskart ir išgerti.

 

Kraujo jai reikėjo vis daugiau ir daugiau. Greitai nebeliko jaunų tarnaičių pilyje, todėl ji pradėjo jas grobti iš aplinkinių kaimų. Vėliau grobdavo ir kilmingas paneles, nes tikėjo, kad jų kraujas dar labiau atjaunina. Tai buvo lemtinga klaida, nes aristokratija greitai suprato, kad vyksta kažkas negero ir vieną dieną įsiveržė į grafienės pilį, kurioje aptiko negyvų merginų kūnų, kraujo vonias.

 

Tada grafienė buvo teisiama už 650 merginų nužudymą. Teismo sprendimu myriop buvo nuteistos tik keturios bendrininkės, pačiai grafienei pavyko išsisukti. Tik vėliau Vengrijos imperatorius įsakė moterį įkalinti jos pačios pilyje iki gyvos galvos. Po ketverių metų, praleistų užmūrytame bokšte, kruvinoji grafienė mirė.