Gavusios sėkmingas audito išvadas, su bendradarbėmis nuėjome pasėdėti į bariuką, pagurkšnoti kokteilių, atsipalaiduoti. Po poros valandų žiūriu ir negaliu patikėti savo akimis – į barą įgriuvo mano geros draugės Samantos vyras. Jis buvo apsikabinęs kažkokią gerokai per ryškiai prisidažiusią mergužėlę! Mes sėdėjome gana tamsiame kampe, todėl jis manęs nepamatė, o gal ir ne dėl to – buvo pernelyg susidomėjęs savo neskoningąja drauguže. Patogiai įsitaisę prie staliuko jie burkavo suglaudę nosis, bučiavosi kaišiodami liežuvius, atvirai glamonėjosi, o kai Laurynas sugriebė jai krūtį, mergužėlė ne tik kad nepatraukė jo rankos, bet dar ir nuoširdžiai sumurkė. Pirma man kilusi mintis buvo tučtuojau paskambinti Samantai ir pasikviesti ją čia, kad pati pamatytų, ką išdarinėja jos brangusis.
Tačiau juk ji dabar greičiausiai namuose su trijų mėnesių kūdikiu ant rankų, kažin ar viską mes ir puls čia važiuoti, o jei taip, dar susinervinusi padarys avariją… Po kiek laiko Laurynas pamatė į jį įsmeigtas pasibjaurėjusias mano akis ir gerokai sutriko. Pamatęs, kad jau ruošiuosi išeiti, priėjo prie manęs ir paprašė nieko nesakyti Samantai, kad tai pirmas ir paskutinis kartas, kad tai nieko nereiškia ir panašiai. Iš mano žvilgsnio supratęs, kad juo netikiu, prasitarė, kad išduodama jį tik įskaudinsiu draugę, o jis vis viena nušvies situaciją taip, kad žmona juo patikės.

Ką man reikėjo daryti?

 

Nusprendžiau visgi iškloti draugei visą tiesą. Juk reikia vadovautis auksine taisykle ir elgtis taip, kaip norėtum, kad su tavimi būtų elgiamasi. O aš tikrai norėčiau sužinoti, kad mano brangusis eina į kairę tuo metu, kai aš čiūčiuoju ant rankų mūsų neseniai pasaulin atėjusį kūdikėlį. Ką jis sau mano – kad gali švaistyti savo sėklą į kairę ir dešinę bei apsieiti visiškai be jokių pasekmių? Be to, nutylėdama tiesą apie Lauryno neištikimybę tarsi tapčiau jo nusikaltimo bendrininke… O kaip jaustis Samantai, kai aplinkiniai žino, o ji – ne? Kaip paskutinei nevykėlei? Taigi nieko nelaukusi čiupau rankinę ir išdūmiau pas ją į svečius. Kai draugė atidarė duris, pamačiau, kad ji atrodo labai suvargusi – paakiai pajuodę, plaukai susiriebalavę, nėštumo metu priaugti kilogramai niekur nedingę… Bet juk tai vis viena nesuteikia Laurynui teisės ieškoti meilės svetur, tiesa? Taigi išklojau jai visą tiesą apie šįvakar bare matytą vaizdelį. Samanta labai susinervino, puolė į ašaras, drebančiomis rankomis šluostėsi veidą ir aikčiojo, ką jai dabar reikės daryti. Juk už butą paskolą reikia mokėti, motinystės pašalpos ji vos grašius begaunanti, o į darbą tikrai negali grįžti, kol kūdikis toks mažas. Kaip reikės toliau gyventi? Ne, tikriausiai vyro ji negalėsianti palikti… Iš vienos pusės supratau beviltišką jos padėtį, iš kitos pusės stebėjausi – kaip galima taip nusižeminti ir leistis žeminamai? Jausdamasi labai nesmagiai palikau draugės namus, bijodama laiptinėje susitikti jos neištikimą vyrelį.

O jis vis dėlto nebuvo iš kelmo spirtas. Sukurpė kažkokią įtikinamą istoriją, kurią išgirdusi mano draugė suprato, kad niekšas čia ne jis, o aš, turinti piktų savanaudiškų kėslų išskirti jų gražią šeimą! Iš pradžių bandžiau teisintis ir prisiekinėti, kad tikrai mačiau Lauryną besiglamonėjantį su kita. Tačiau, matyt, brangiojo vyro versija Samantai pasirodė įtikinamesnė, be to, jai patogiau buvo tikėti, kad čia aš esu melagė, nes juk tuomet nenukentės nei jos savigarba, nei šeimos stabilumas ar finansinė padėtis. Taip per savo ilgą liežuvį praradau draugę.

Nusprendžiau draugei nieko nesakyti. Bent kol kas. Juk tikriausiai jos psichinė būklė ir taip nėra stabili, o dar jeigu dėl nervų dings pienas ir ji nebegalės maitinti savo mažylio… Žinoma, mane kankino sąžinės priekaištai, tačiau teisinausi, kad kai nežinai, tai ir širdies neskauda. Gal čia tikrai buvo vienkartinis nuotykis ir jie toliau išliks puikia linksma šeima?

Po kelių dienų sulaukiau Lauryno skambučio. Jis sakėsi norintis pasikalbėti apie tą nelemtąjį vakarą, gal galintis užsukti trumpam pas mane į svečius. Sutikau – norėjau pažaisti savo pranašesne būsena, paklausyti, kaip jis verkšlena ir teisinasi. Galvojau, kad nors taip nubausiu niekšelį ir padarysiu tai už savo draugę jai net nežinant. Vis šiokia tokia teisybė bus. Laurynas atsinešė butelį gero vyno ir mes susėdome aptarti susidariusios situacijos. Vyras prisipažino, kad jis nesimylėjo jau beveik dvylika mėnesių, nes Samantai visą nėštumą grėsė persileidimas, todėl gydytojai uždraudė seksą, o po gimdymo jie irgi to dar nedarė dėl prastos fiziologinės žmonos būklės. Be to, jis skundėsi, kad Samanta visai liovėsi rūpintis savo išvaizda ir jis šalia jos nebesijaučiantis vyru. Tai, ką aš mačiusi bare, buvo tik desperatiškos pastangos atgauti vyriškumą ir pasitikėjimą savimi. Bet šypsodamas prisipažino, kad ta mergužėlė tik leido suprasti, jog yra lengvai prieinama, o priėjus prie rimtesnių reikalų spruko namo. Mane savotiškai jaudino toks Lauryno atvirumas pasakojant apie savo seksualines patirtis, pajutau, kaip palengva virpa mano keliai ir rausta skruostai. Baigiant vyno butelį vyras prisipažino, kad labiausiai šiuo metu jis svajoja apie tokią moterį kaip aš – gražią, gaivią, seksualią, stiprią ir žinančią, ko nori. Ir kai po šių žodžių jis pasilenkė ir stipriai suėmęs rankomis skruostus mane pabučiavo, aš nesusilaikiau. Suvokiau, kad elgiuosi klaikiai netinkamai, tačiau mane pagavo laukinė aistra – tas vyras tikrai buvo beprotiškai alkanas sekso ir lovoje elgėsi kaip tikras žvėris.

Nejaugi po šio nuotykio dar galėjau ką nors sakyti Samantai? Juolab kad po kurio laiko jai sugrįžo noras rūpintis savo išvaizda ir jie vėl atrodė laiminga ir darni šeima…

Audra