Dvasių arba vaiduoklių dėžė – tai namų gamybos magnetofonas su diktofonu ir garsiakalbiais, transliuojantis AM ir FM radijo bangas. Sakoma, kad per jį galima kalbėtis su mirusiaisiais.

 

2002 metais Frenkas Sumptionas sukūrė pirmąją dvasių dėžę. Iš pradžių F. Sumptionas įrašinėdavo anapusinio pasaulio balsus, tariamai girdimus per radiją, telefoną, kitus elektroninius garso prietaisus, baltajame triukšme ar garso įrašuose. Paskui jis sugalvojo sukurti prietaisą, kuris įrašinėtų minėtus balsus realiame laike, rašo ghosttheory.com.

 

Nors įrašo kokybė niekada nebūna vienoda, tačiau galima išgirsti dvasių atsakymus į klausimus, nors tie atsakymai ne visada būna tokie, kokių tikimąsi. Jei dvasia bus blogos nuotaikos, ji gali prakeikti. Atsakymai būna nuo pavienių žodžių iki rišlių sakinių. Kartais galima išgirsti, kaip dvasios šnekasi tarpusavyje.

 

F. Sumptionas prietaisą kūrė tiesiogiai bendrauti su dvasiomis, o ne tiriamaisiais tikslais. Jis manė, jei būtų kūręs dvasių dėžę moksliniams tyrinėjimams, žmonės būtų girdėję tai, ką norėjo girdėti, o ne tai, ką dvasios iš tikrųjų sako. Per dvasių magnetofoną F. Sumptionas tik klausydavosi, ką šneka dvasios ir nieko neklausdavo. Deja, vėliau iš F. Sumptiono išradimo nusprendė pasipelnyti Krisas Munas. Jis imdavo mokestį iš žmonių, kurie norėjo pasikalbėti su mirusiais artimaisiais per dvasių dėžę. Dėlto mirusiųjų balsus įrašinėjantis magnetofonas įgavo nekokią reputaciją.