Praėjusieji, 2014 metai, buvo turtingi įvairių ir įspūdingų archeologinių atradimų. Buvo rasta prieš 4000 metų nuskendusių laivų, milžiniškų akmens megalitų, paslaptingų žmogaus rankų darbo apkasų, seniausių urvinių žmonių meno pavyzdžių, istorinis kapas Graikijoje ir net iki šiol nežinomo Egipto faraono kapas. Naudodamiesi pažangiomis naujausiomis technologijomis mokslininkai Meksikos džiunglėse aptiko slaptas majų šventyklas, naujų objektų Stounhendžo apylinkėse ir pateikė naujų įžvalgų apie žmogaus genomą.

 

atradimai

Turkijos Urlos uoste po vandeniu archeologai rado prieš maždaug 4000 metų nuskendusį laivą. Tai seniausias kada nors rastas sudužęs laivas Viduržemio jūroje ir visame pasaulyje. Dabartiniame Urlos uostamiestyje senovės graikai buvo įkūrę Klazomeno salą, kurios pakrantėse ir nuskendo minėtas laivas. Spėjama, kad laivas nuskendo VIII amžiuje, įvykus Žemės drebėjimui ar kitai gamtos katastrofai. Šioje vietoje rasta ir daugiau nuskendusių laivų, bet nė vienas nebuvo toks senas.

 

Indonezijos saloje Sulavesyje, klinčių urvuose buvo aptikta per 100 priešistorinių žmonių piešinių, vaizduojančių žmogaus plaštakas ir gyvūnus. Šie piešiniai yra to paties amžiaus, kaip ir rasti Europoje. Tai reiškia žmonių evoliucija prieš 40000 metų buvo tokia pati visoje Eurazijoje. Iki tol manyta, kad vaizduojamasis menas kilo Europoje. Iki šiol nėra aišku, ar palikę Afriką pirmieji žmonės panašiu metu tapo kūrybingesni ar jie išvyko jau turėdami polinkį į meną.

 

Atrasta, kad Amazonės tropinių miškų kraštovaizdį raižo paslaptingos linijos ir geometrinės figūros, matomos iš paukščio skrydžio. Neįtikėtina, bet šios linijos ir geometrinės figūros buvo sukurtos dar tada, kai Amazonės džiunglių dar nebuvo. Mokslininkai negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių jos buvo padarytos. Pirmykščiai indėnų žemės brėžiniai apima maždaug 250 km plotą dabartinėje Šiaurės Bolivijos ir Brazilijos Amazonės valstijos teritorijoje. Iki šių metų buvo manoma, kad geometrinės figūros buvo sukurtos 200 metais prieš Kristų, tačiau paaiškėjo, kad tai vyko kur kas seniau.

 

Istorinis Balbeko miestas Libane valdant romėnams buvo vadinamas Heliopoliu arba Saulės miestu, kuriame buvo pastatyta viena didžiausių ir įspūdingiausių šventyklų visoje imperijoje. Jupiterio šventykla išskirtinė tuo, kad pastatyta ant milžiniškų akmens megalitų. Tai didžiausi megalitai visame pasaulyje. Kaip jie buvo atgabenti ir apdirbti istorikams iki šiol mįslė, nes vienas megalitas sveria daugiau nei 1000 tonų. Iki šiol buvo manoma, kad šventykla pastatyta ant dviejų megalitų, bet paaiškėjo, kad po šiais dviem yra ir trečias – pats įspūdingiausias, beveik 20 metrų ilgio ir pločio, 5,5 metrų aukščio ir sveriantis apie 1650 tonų.

 

Praėjusiais metais mokslininkai ištyrė prie 45000 metus gyvenusio sibiriečio kojos DNR ir nustatė seniausią žmogaus genomo seką, kuri yra dvigubai senesnė nei prieš tai laikyta seniausio homo sapiens genomo seka. Šis atradimas reikšmingas tuo, nes jis mokslininkams gali padėti tiksliau nustatyti, kad homo sapiens susikryžmino su neandertaliečiais ir padėti išsiaiškinti, kaip vyko pirmųjų žmonių migracija.

 

2014 metų archeologai atkasė iki šiol nežinomo senovės Egipto faraono, valdžiusio prieš daugiau nei 3600 metų, kapą. Valdovo Senebo Kejaus (Senebkey) palaikai buvo rasti Pietų Abydose arba viename iš pačių seniausių Aukštutinio Egipto miestų. Anksčiau apie šį valdovą nebuvo žinoma, jo vardas sužinotas tik atradus kapą ir lentelę, kurioje hieroglifais įrašytas vardas. Kapavietėje buvo likę tik faraono griaučiai, nes manoma, kad šį kapą sunaikino kapų plėšikai ir pasigrobė visas laidotuvių relikvijas.

 

Meksikos džiunglėse, naudodamiesi naujausia įranga, mokslininkai aptiko net 2 neatrastus majų miestus, kuriuose piramidžių, šventyklų, rūmų, stadionų, altorių, skulptūrų ir kitų akmeninių statinių. Vienas iš šių miestų buvo atrastas prieš kelis dešimtmečius, bet tyrėjams nepavyko rasti jo antrą kartą. Antrasis miestas rastas pirmą kartą istorijoje. Miestai buvo gyvenami 600 – 1000 metais prieš Kristų.

 

Graikijos šiaurinėje dalyje archeologai rado įėjimą į kapą, išlikusį nuo Aleksandro Didžiojo valdymo laikų. Įėjimą esą puošia dviejų sfinksų skulptūros. Kas palaidota kape kol kas nėra žinoma.

 

Stounhendžo apylinkėse radaras praėjusiais metais aptiko naujų statinių: pilkapių, koplyčių, šventovių, šachtų ir kitų struktūrų. Labiausiai netikėtas radinys – 330 metrų ilgio eilė iš 60 akmeninių stulpų, esančių po žeme.