Turbūt visiems ne kartą teko patirti jausmą, kurį galima pavadinti prancūzišku terminu dežavu, reiškiančiu, kad kažkas jau buvo matyta. Žmonės, patyrę šį jausmą aiškina, kad atsidūrę tam tikroje situacijoje, kalbėdamiesi su naujais pažįstamais ar panašiai, jaučiasi taip, tarsi jau tai būtų buvę, nors iš tikrųjų tai vyksta pirmą kartą.

 

Dežavu jausmas gali aplankyti bet kada: kai pirmą kartą keliaujate užsienyje, pajaučiate, kad čia jau buvote arba su draugais aptarinėjate naujienas ir taip pat jaučiate, kad visa tai jau kažkada buvo: tos pačios temos, ta pati vieta, tie patys draugai…

 

Dežavu fenomeną bando paaiškinti kelios teorijos. Šveicarų mokslininkas Arturas Funkhouseris teigia, kad dežavu galima išskirti į „deja visiste“ (jau matyta) ir „deja vecu“ (jau patirta ar išgyventa).

 

70 procentų gyventojų yra bent kada nors patyrę šį paslaptingą jausmą. Dežavu jausmą dažniausiai išgyvena 15 – 25 metų žmonės.

 

Dežavu jausmas tvirtai susijęs su laiko skilties epilepsija. Šis jausmas gali atsirasti prieš arba per laiko skilties priepuolius, kurių priežastys nėra žinomos. Tačiau dežavu jausmą gali patirti ne tik turintys šį sutrikimą. Kai kurie psichoanalitikai dežavu jausmą priskiria fantazijai arba  jausmui, kad išsipildė norai. Kiti psichiatrai mano, kad dežavu – tai neatitikimas smegenyse, dėl kurio sumaišoma praeitis su dabartimi. Parapsichologai įsitikinę, kad dežavu patirtis susijusi su mūsų praėjusiais gyvenimais.