Dauguma šneka apie minties galią ir stebuklus darantį tikėjimą. Tačiau kodėl tie stebuklai nutinka taip retai ir dažniausiai aplenkia mus? Kaip mąstyti norint sulaukti palankių gyvenimo įvykių? Išėjimo iš šio painaus labirinto ieškoti padeda minties galios ugdymo entuziastė Asta Pupeikytė.

 

????????????????????

Kaip teigiamomis mintimis pritraukti palankius įvykius?

 

Ne veltui sakoma, kad kiekvienas įvykis pirmiausia gimsta mintyse. Kiekviena jų skleidžia tam tikras vibracijas ir tampa materija. Netgi žmogus vibruoja tam tikru dažniu ir ko nors trokšdamas pradeda spinduliuoti tokią energiją, kuri būdinga jo siekiamam objektui. Kitaip sakant, žmogaus ir jo troškimo vibracijos sukelia rezonansą. Tuomet tik laiko klausimas, kada išsipildys tikslai. Lygiai taip pat juntama baimė ir neigiamos mintys skleidžia nesėkmei būdingas vibracijas, kurios pritraukia ją.

 

Tiesa, kad pernelyg intensyvus galvojimas apie trokštamus dalykus pritraukia nesėkmes, nes pažeidžiami pusiausvyros dėsniai?

 

Netiesa. Tiek teigiamos, tiek negatyvios mintys veikia kaip magnetas. Kuo daugiau jų siunčiama į visatą, tuo labiau jos traukia vienodą dažnį turinčius įvykius, žmones, emocijas. Viskas, ką išspinduliuojame, grįžta atgal. Svarbu neprisirišti prie rezultato ir pasitikėti įvykių eiga. Užuot stengusis viską kontroliuoti, reikėtų mėgautis vyksmu. Į kiekvieną norą žiūrėti kaip į paprasčiausią dalyką. Tiesiog jaustis taip, tarsi eitumėte pirkti laikraščio. Tai labai paprastas veiksmas! Žinoma, protas norės priešgyniauti ir tvirtins, kad didelė svajonė yra visai kas kita. Tačiau jis klysta. Kiekviena svajonė yra įgyvendinama. Tiesiog protas yra įsitikinęs, kad dėl visko reikia sunkiai kovoti. Jeigu žmogus tiki, kad svajonė sunkiai išsipildys, tuomet tikrai neišvengs kliūčių. Tiesa, kartais žmonės nori tokių dalykų, kurių jiems nereikia, tačiau juos primeta visuomenė. Tokiems norams išsipildyti nelemta arba jie pildosi sunkiai. Taigi prieš ko nors trokštant, reikia gerai pagalvoti, ar to tikrai reikia.

 

Kaip neprisirišti prie trokštamo rezultato? Juk tai, apie ką svajojame, yra labai svarbu.

 

Tokias mintis siunčia racionalus protas. Todėl reikėtų mokytis atsipalaiduoti, nes tuomet viskas vyksta kur kas paprasčiau. Prisiminkite gyvenimiškas situacijas, kuomet ko nors labai norėjote, nerimavote ir bijojote, kad nepasiseks. Juk visi nuogąstavimai pasitvirtino. Iš tikrųjų patyrėte nesėkmę ir nuleidote rankas. Vėliau įvykiai netikėtai pasisuko taip, kad noras išsipildė, nors nesitikėjome. Taigi užtenka išsiųsti į visatą prašymą ir plaukti pasroviui. Žinoma, tai nereiškia, kad reikia tik sugalvoti norą, atsigulti ant sofos prieš televizorių ir laukti, kol jis išsipildys. Reikia imtis veiksmų, stengtis, tačiau nekovoti su netikėtais įvykiais ir aplinkybėmis. Atminkite, visi netikėtumai atsiranda tik tam, kad būtų lengviau siekti sėkmės!

 

Kartais atrodo, kad tie žmonės, kurie mąsto pozityviai, bando pabėgti nuo problemų. Kada situaciją reikia priimti tokią, kokia ji yra, ir likti pozityviu stebėtoju, o kada imtis veiksmų ir ją keisti?

 

Visų pirma žmogus turi būti ramus iš vidaus. Tuomet būna lengviau susitaikyti su susiklosčiusia situacija, džiaugtis dabartimi ir matyti, ką gyvenime galima keisti. Deja, kai kurie asmenys stengiasi pozityviai mąstyti ignoruodami vidinį nerimą. Tokių žmonių pozityvumą dažnai keičia visiškas nusivylimas gyvenimu ir savimi.

 

Kuo skiriasi galvoje gimusi, išsakyta ir užrašyta mintys?

 

Galvoje gimsta tūkstančiai minčių. Jos persipina tarpusavyje, ateina ir netrukus išeina. Išsakyta mintis yra aiškesnė. Liaudyje sakoma, kad tokia mintis gali nužudyti arba prikelti iš mirusiųjų. Kiekvienas puikiai žinome, kad ištartas žodis gali pakylėti arba pažeminti, įkvėpti ar suvaržyti, pagydyti arba sužeisti. Užrašyta mintis yra stipriausia, nes ji įgyja materialų pavidalą – virsta raidėmis. Ar ne keista, kad „Titaniko“ sudužimo tragedija buvo tiksliai aprašyta romane, kuris pasirodė kur kas anksčiau, negu buvo pastatytas laivas? Žinoma, galima manyti, kad tai atsitiktinumas. Tačiau tuomet jų apstu. Beje, kalbant apie norų užrašymą – dešiniarankiams juos užrašyti patariama kaire ranka, o kairiarankiams – dešine. Pasitelkiant šį magišką triuką, norai pildosi lengviau ir greičiau.

 

Kokią galią turi malda? Ar jos poveikis skiriasi priklausomai nuo to, kam meldžiamasi?

 

Meldžiantis smegenų bioritmas šiek tiek sulėtėja, ir žmogus pasiekia ketvirtą sąmonės lygmenį – maldingą būdravimą. Esant šioje būsenoje smegenys išsijungia, t. y. žmogus nustoja mąstyti. Šis fenomenas įrodytas encefalogramomis. Žmonėms meldžiantis, buvo užfiksuoti itin lėti bioritmai, kurie natūraliai būdingi tik kūdikiams iki trijų mėnesių. Neurofiziologiniu požiūriu meldžiantis grįžtama į vaikystę. Visiškai nesvarbu, kokiai konfesijai žmogus priklauso ir kokiais žodžiais meldžiasi. Pasak gydytojų, nuoširdžiai meldžiantis nustojama galvoti apie ligą, o tai padeda nutraukti patologinius ryšius tarp smegenų neuronų. Tai paaiškina atvejus, kaip maldingiems žmonėms pavyksta pagyti nuo mirtinų ligų.

 

Kuo skiriasi egoistų ir altruistų mintys?

 

Sakoma – ką pasėsi, tą ir pjausi. Priežasties ir pasekmės dėsnis neaplenkia nė vieno, ir žmogus turėtų susimąstyti apie savo mintis, žodžius bei veiksmus. Kiekvienas veiksmas išskiria tam tikrą energiją, kuri grįžta atgal. Jeigu žmogus sąmoningai stengiasi padėti kitiems, karma jį apdovanos tuo pačiu, t. y. jį aplankys sėkmė. Viskas, kas vyksta čia ir dabar, yra daugybės praeities veiksmų padarinys. Neigiamų padarinių galima išvengti tik elgiantis sąmoningai, priimant sprendimus ramiai, o ne vadovaujantis emocijomis.

 

Vadinasi, minčių galia skiriasi. Nuo ko tai priklauso?

 

Taip, tiesa. Minčių galia priklauso nuo sąmoningumo lygio ir tikėjimo. Prisiminkite M. Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“. Jame rašoma, kad kiekvienam bus atseikėta pagal jo tikėjimą. Panašūs žodžiai skamba ir Šventajame Rašte. Įsiklausykite į juos.

 

Protas vadovaujasi mintimis, o širdis – jausmais. Kaip sutaikyti šiuos du skirtingus pradus ir mokytis perskaityti širdies „mintis“?

   

Pirmoji – intuityvi – mintis yra teisingiausia. Tačiau norint ją išgirsti, reikia praktikuotis. Puiki praktika – meditacija. Taip lavinamas sąmoningumas, kuris stebi protą ir širdį. Apskritai niekas nepasikeičia vos panorėjus. Norint ugdyti minčių galią, geriau suprasti save ir supančią aplinką, būtina kuo dažniau stebėti savo mintis bei jausmus iš šalies.

 

***

Siekiant puoselėti darnesnes mintis, svarbu sąmoningai stebėti mąstymo įpročius. Deja, nemažai jų veikia tarsi nuodai, todėl juos reikėtų keisti palankiais sau.

   

Kaip sakyti gražesniam gyvenimui TAIP?

 

1. Teikti mažiau reikšmės įvykiams.

 

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai padaryti labai sunku, tačiau įmanoma. Kai nerimaujate, reikia savęs paklausti: „Kas blogiausia gali nutikti, jeigu įvykiai susiklostys ne taip, kaip noriu?“ Dažniausiai paaiškėja, kad situacija nėra tokia sudėtinga, kaip iš pradžių atrodė. Atsipalaidavęs žmogus netrikdo įvykių eigos, ir jie išsisprendžia savaime.

 

2. Liautis gyventi ateitimi.

 

Nuolatos žiūrėti į ateitį ir tikėti, kad gyvenimas pasikeis pasiekus vieną ar kitą tikslą, yra tiesiog naivu. Dažniausiai lūkesčiai nepasiteisina. Jeigu žmogui pavyksta pasiekti tikslą, tuomet jis suvokia, kad iki visiškos laimės trūksta dar ko nors. Taip gyvena nuolat patirdamas įtampą, ko nors laukdamas, bijodamas ir abejodamas. Žinoma, siekti tikslų yra normalu, tačiau jie neturi trukdyti džiaugtis gyvenimu. Pavyzdžiui, jeigu asmuo ieško naujo darbo, tačiau kritikuoja dabartinę darbovietę, galima neabejoti, kad ateityje jis labai nusivils. Negatyviai mąstančio žmogaus minčių dažnis yra žemas ir traukia tokio pat dažnio įvykius, žmones, nuotaikas ir pan. Taip neišvengiamai patenkama į užburtą ratą. Tiesa, iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo kitaip. Pavyzdžiui, iš seno buto žmogus išsikrausto į jaukų ir gražiai įrengtą namą. Tiki, kad gyvenimas nušvis naujomis spalvomis. Deja, naujasis būstas lyg tyčia kelia daug sunkumų: nuolatos genda elektros prietaisai, kyla konfliktų su kaimynais ir t. t.

 

3. Vengti neiginių.

 

Patariama mąstyti ir kalbėti kuo pozityviau. Pavyzdžiui, užuot sakius „man nepatinka lietus“, verčiau teigti „mėgstu saulėtas dienas.“ Pavojingiausi žmogui yra dvigubi neiginiai, tarkime, „nenoriu nieko“. Taip pat reikėtų vengti tokių veiksmažodžių kaip „bijau“, nekenčiu“, „pergyvenu“ ir kt. Kitaip sakant, svarbu kontroliuoti savo mintis ir suvokti, kad neapdairiai ištarti negatyvūs žodžiai lemia blogus įvykius.

 

4. Teigiamai mąstyti apie žmones.

 

Kiekvienas sutiktas asmuo yra tarsi mūsų pačių veidrodis. Jeigu žmogų norisi kritikuoti, reikėtų susimąstyti. Kodėl jis jus erzina? Ką pasieksite piktindamiesi ir apkalbėdami? Dažniausiai paaiškėja, kad tas, kuris piktinasi, pats turi tokių pačių savybių. Pavyzdžiui, žmogų erzina kitų vėlavimas arba įžūlus kalbėjimas. Tikėtina, kad jis pats linkęs vėluoti, galbūt nesėkmingai su šiuo įpročiu kovoja arba pavydi tam, kuris drįsta įžūliai bendrauti, nes pats nuolatos bando tilpti į visuomenės nustatytas normas, todėl kalba kuo taktiškiau. Pripažinti bendrumai padeda geriau pažinti save ir tapti atlaidesniam. Tačiau kartais apčiuopti juos būna sunku. Tuomet neigiamas mintis apie kitą žmogų sąmoningai galima pakeisti teigiamomis. Galbūt asmuo, kurio nekenčiate, yra labai kruopštus, turi puikų skonį arba geba išklausyti kitus. Pastebėdami aplinkinių gerąsias savybes, ilgainiui sutarsite su visais žmonėmis. Atrodys, kad blogų žmonių tiesiog nėra.

 

5. Su humoru žiūrėti į nesėkmes.

 

Turbūt kiekvienas girdėjo posakį, kad problemos po vieną nevaikšto. Iš tikrųjų jų virtinę sukuria žmogaus požiūris į pirmąją nesėkmę. Jis pradeda nervintis, panikuoti ir mintimis pritraukia daug nemalonių įvykių. Ar žinote, kodėl automobilis purvu aptaško būtent bambantį ir nelaimingą žmogų? Kodėl būtent šį žmogų aprėkia piktas praeivis arba aploja šuo? Atsakymas vienas – jis visa tai pritraukia mintimis. Išeitis paprasta – iš savo nesėkmės reikia pasijuokti. Tai padės išvengti nelaimių ateityje. Reikia tik apsimesti kvailiu ir į nesėkmę reaguoti netikėčiausia fraze. Pavyzdžiui, sakyti, kad seniai svajojote būti aptaškytas automobilio! Kad ir kaip kvailai skambėtų šis patarimas, juo pasinaudoti tiesiog būtina. Pastebėjus palankius rezultatus, tai taps linksmu žaidimu.

 

6. Vertinti savo individualumą.

 

Vienas daugiausia skausmo suteikiančių įpročių – žmonių polinkis nuolatos lyginti save su kitais. Mintyse nuolat galvojama apie tuos, kurie yra gražesni, iškalbingesni, sėkmingesni. Siekiant šiek tiek kompensuoti nepilnavertiškumo kompleksą, nevengiama kritikuoti prasčiau už save atrodančių žmonių. Taip savęs vertinimas tiesiogiai priklauso nuo aplinkinių sėkmių ir nesėkmių. Nejučia žmogus tampa pagiežingas ir džiaugiasi kitų nesėkmėmis. Aplinkiniai tai pastebi ir tokio asmens sąmoningai vengia. Tada „nuskriaustasis“ patenka į dar gilesnę duobę, jaučiasi dar labiau nuvertinamas. Kad taip nenutiktų, reikia nebijoti būti savimi, užsiimti širdžiai miela veikla ir nuoširdžiai džiaugtis kitų pasiekimais. Pripažinus savo individualumą, gyvenimas pagerės, ir širdį užlies palaima, ramybė bei džiaugsmas.

   

Irmina Žukauskaitė