D. Meiželytė: Pirmiausia reikia integruoti savus, o tada priimti pabėgelius!

Pabėgėliai – priimti ar ne? Lietuva įsipareigojo suteikti prieglobstį 1105 pabėgėliams iš įvairių karo kamuojamų valstybių, tačiau viešojoje erdvėje vis dažniau pasigirsta pareiškimų, jog šalis neva net nesugeba pasirūpinti savais piliečiais, tai ką kalbėti apie pabėgelius. Antradienį, 19.55 val., laidoje „Ginčas“ žiūrovai turės galimybę stebėti karštą diskusiją šia tema.

Taip pat žiūrovų laukia staigmena – nauja laidos vedėja, kuria tapo visiems gerai pažįstama Donalda Meiželytė. Buvusi Seimo narė taip pat yra žurnalistė, todėl vedėjos amplua jai nėra svetimas. Visgi ji prisipažino, kad jos laukia nemenkas iššūkis. Pati moteris teigia, kad labai mėgsta aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime, todėl pats laidos formatas jai labai įdomus. „Labai džiaugiuosi, kad manimi patikėjo ir pakvietė, nes esu diplomuota žurnalistė. Jau keletą metų galvojau, kad reikėtų pradėti darbuotis pagal savo specialybę, nes visokie šou eina ir praeina, o savišvietai norėjosi užsiimti kažkuo rimtesniu. Gal būčiau to ir pabijojusi, jeigu vienai būtų reikėję vesti laidą, bet šalia manęs yra Kristupas, kuris turi ilgametę patirtį toje srityje, todėl šalia jo aš jaučiuosi tarsi už sienos. Laidoje stengiuosi pabūti tuo moterišku pradu“, – teigė naujoji laidos vedėja D. Meiželytė. Susižavėjimo partnere neslėpė ir laidos prodiuseris bei vedėjas Kristupas Krivickas. Pasak jo, Donalda yra labai mėgstama žiūrovų, turi puikų humoro jausmą, tačiau yra pakankamai azartiška. Būtent asmeninės savybės ir lėmė tai, kad ji buvo pasirinkta stoti į ginčo areną šalia Kristupo Krivicko.

Debiutuoti laidoje D. Meiželytei teko su itin aktualia ir opia šių dienų tema – pabėgeliais. Naujoji laidos vedėja  buvo kategoriška: „Pabėgėlių tema yra labai skaudi ir sunki. Tačiau mano nuomone, sirai patys turėtų išsikristalizuoti savo tautą. Jeigu vokiečiams reikia pigios darbo jėgos, tegul pas save juos ir kviečiasi. Čia susiduria dvi civilivizacijos – Vakarų Europos ir  viduramžių. Jų mentalitetas ir mąstymas yra visai kitoks. Žinoma, tai ateina iš religinių dalykų. Aišku, pirmiausia reikia integruoti savus piliečius, manau teisingiausia būtų tikruosius karo pabėgėlius priimti, o tuos, kurie yra ekonominiai, siųsti atgal“.

Visi susirinkę dalyviai išsakė skirtingas pozicijas. Teatrologė Rūta Vanagaitė, bedarbis Zenonas Zebkinas, Tautinininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka, užsidirbti išvykusių sūnų netekusios mamos Vida Alšauskienė ir Sonata Radavičienė, politologas Laurynas Kasčiūnas, Romų bendruomenės pirmininkas Stepas Visockis, Seimo nariai Birutė Vėsaitė, Aušrinė Marija Povilionienė, Andrius Mazuronis, Petras Gražulis, Aurelija Stancikienė turėjo savo nuomones pabėgėlių klausimu.

Apie romų padėtį pradėjęs kalbėti Stepas Visockis negailėjo kritikos  Lietuvos valdžiai. „Per savo 30 metų darbo stažo teko patirti visko. Labai skaudu, kuomet tenka susitikti su Seimo nariais, kurie visiškai nesiima spręsti mūsų pačių problemų. Valdžia, gyvenanti Lietuvoje, žinanti mūsų socialines, buitines, gyvenamo būsto problemas, nelabai sugeba mums padėti. Mes nieko prieš įsipareigojimus Europos sąjungoje, kuriuos turite vykdyti. Bet pirmiausia susitvarkykite su savais žmonėm. Padėkite ne tik mums, bet ir kitiems žmonėms, kurie skursta. Man teko būti žmogaus teisių komitete, ir ten mums tikrai padėjo, atvažiavo ir apžiūrėjo padėtį. Tačiau pastatė būdelę, kurios ten neturėjo būti. Mes neturime būti aptverti. Lietuvoje romų bendruomenių yra nemažai ir jos puikiai integravosi į Lietuvos kaimus ir gerai gyvena, dėja, Vilniaus romai negali tuo pasidžiaugti.” – savo poziciją išsakė romų bendruomenės lyderis Stepas Visockis.

Pritardamos S. Visockio pozicijai, kad pirmiausia derėtų pasirūpinti savais žmonėmis, savo istoriją taip pat papasakojo ir Vida Alšauskienė bei Sonata Radavičienė, kurių sūnūs žuvo, išvykę užsidirbti į Švediją. Jauni vaikinai, du draugai, dirbę Lietuvos įmonėje Švedijoje, sudegė gaisre neaiškiomis aplinkybėmis, o jų motinos jau pusę metų ieško teisybės, siekdamos surasti atsakingus už vaikų žūtį ir beteisiškumą, išvykus dirbti. „Jūs norite čia priimti pabėgėlius, tačiau nesugebate pasirūpinti Lietuvos vaikais. Vaikai turi važiuoti į užsienį užsidirbti, nes jie čia iš 200–300 eurų negali išgyventi. Jeigu jums duotumėm 200 eurų, ar jūs išgyventumėte? Jie išvažiavo ten ieškoti geresnio kąsnio, kad nesėdėtų mamoms ant sprando ir galėtų susikurti šeimą, o mes juos parsivežėme urnose. Ar jums patiktų jeigu jūsų vaiką parvežtų urnoje? Jūs rūpinatės pabėgėliais, o savo tautai neduodate nieko. Mes už savo pinigus rūpinomės palaikų parvežimu. Mano kitas sūnus dirba Švedijoje, jis parvežė urnas. O ką aš būčiau dariusi, jeigu būtų reikėję parsivežti pačiai?”– savo  širdgėlą liejo Vida Alšauskienė pabrėždama, kad net patys lietuviai bėga iš šalies, nes čia jais niekas nesirūpina. ,,Bet jūsų vaikai išvyko dirbti į užsienį todėl, kad Lietuva yra laisva”,– bandė teisinti seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė, bet jos argumentas neįtikino, nei gedinčių mamų, nei salėje sėdinčių žiūrovų. ,,Mano sūnus išvyko todėl, kad negalėjo surasti anglų kalbos mokytojo darbo du metus”– Seimo narei atrėžė sūnų praradusi Sonata Radavičienė.

Radikaliausią pociziją Lietuvos valdžios  atžvilgiu išsakė bedarbis Zenonas Zebkinas, kuris teigė, kad Seimo nariai tiesiog vykdo lietuvių genocidą. „Jeigu siras ar arabas prigytų šitoje visuomenėje, tai jis atgimtų nauju teroristu. Per tokią užterštą valdžiažmogių sąmonę iš Lietuvos jau emigravo milijonas žmonių, jie taiko genocidą ir bando įrodyti, kad elgiasi teisingai. Griauna sistemą ir žmonių pasitikėjimą. Tai yra jų darbo rezultatas, kad yra milijonas emigrantų ir lietuviai žūstantys kitose šalyse. Pabėgėlių čia negali būti. Jie bėga nuo karo, o užbėgs ant maro ir papuls į vergovę. Su tokia užteršta valdžiažmogių sąmone Lietuvoje yra vykdomas genocidas.”– liūdnas prognozes Lietuvai bei pabėgėliams prognozavo bedarbis.

Pokalbių šou ,,Ginčas“ – antradieniais 19.55 val. per ,,Lietuvos ryto“ televiziją.