Legendos apie mistinio padaro čiupakabros egzistavimą pasakojamos visoje Lotynų Amerikoje. Išvertus iš ispanų kalbos čiupakabra (el chupacabra) reiškia ožkų kraują siurbiantį padarą. Tačiau čiupakabros nesibodi ir kačių, triušių, šunų, vištų ir kitų gyvulių kraujo.

 

Legenda gimė 1975 metų vasarą, kai viename Puerto Riko ūkyje buvo rasta keliolika negyvų gyvulių. Ant gyvulių kaklų pastebėtos ilčių žymės. Nuo tada čiupakabrų apetitas išaugo. Tokių incidentų labai padažnėjo maždaug po dviejų dešimtmečių. Gyvulių išskersti negalėjo laukiniai grobuonys, nes jie neliesdavo mėsos, o tik išsiurbdavo dar šiltą kraują.

 

1991 metais rastas žiauriai nužudytas šuo tuščiomis akiduobėmis, be kraujo ir vidaus organų.

 

Kiek vėliau atsirado liudijimų apie čiupakabras Karibų salose, Meksikoje, Centrinėje Amerikoje, Čilėje, pietinėse Jungtinėse Valstijose.

 

Pasakojama, kad čiupakabros būna nuo vieno iki pusantro metro aukščio. Snukio oda – tamsiai pilka. Kūnas apžėlęs šiurkščiais plaukais. Čiupakabros, kaip chameleonai, gali keisti spalvą nuo violetinės, rudos iki geltonos. Čiupakabros vaizduojamos juodomis, ryškiai oranžinėmis arba raudonomis akimis, vilko snukiu ir aštriomis iltimis. Kai kurios čiupakabros turi sparnus ir gali skraidyti.