Ar žinojote, kad čiobreliuose yra daug geležies? Dvejuose šaukšteliuose džiovintų čiobrelių (maždaug tiek, kiek dedama į puodelį arbatos) yra 3,56 mg geležies. Tai yra 19,8 procento geležies rekomenduojamos dienos normos. Čiobreliuose taip pat gausu vitamino K, kuris būtinas normaliam kraujo krešumui, mangano ir kalcio.

 

Čiobreliai smulkiais violetiniais žiedeliais Lietuvoje pradeda žydėti nuo birželio mėnesio. Tuo metu svaiginamai kvepia pušynai, šlaitai, sausos pievos, smėlio karjerai… Tai vieni vertingiausių lietuviškų augalų nuo peršalimo ligų ir kitų sveikatos sutrikimų. Renkama tik antžeminė čiobrelių dalis, šaknys jokių vertingų savybių neturi.

 

Nuo seno čiobreliai naudojami gydyti peršalimo ir kvėpavimo takų ligas. Jie padeda nuo bronchito, kosulio, krūtinės užgulimo.

 

Čiobrelių arbata gerina virškinimą. Vaistažolėse esantys eteriniai aliejai ir fenoliai padeda išvengti dujų kaupimosi ir pilvo pūtimo.

 

Čiobrelių nuoviras padeda atsikratyti pleiskanų, kompresai – ramina sudirgusias akis, arbata malšina skausmą, todėl palengvina menstruacijų skausmus. Taip pat ramina nervų sistemą. Gali padėti, sergant depresija, esant nerviniam išsekimui, kamuojant nemigai, košmarams ar melancholijai.

 

Čiobreliai naudojami kaip prieskoniai. Jie dera su jautiena, kiauliena, ėriena, elniena, vištiena, žuvimi, ožkų pieno sūriu, morkomis, bulvėmis, svogūnais, žirniais, pupomis, lęšiais, pomidorais, figomis ir įvairiomis sriubomis. Kad neprarastų subtilaus skonio ir aromato, čiobrelius į patiekalą suberti, baigiant kepti, virti ar troškinti.

 

Senovės graikams ir romėnams čiobrelis (gr. Thymus) asocijavosi su drąsa, gyvenimo jėgą. Turbūt todėl, kad išgydavo nuo ligų, stiprindavo imunitetą.