Kai visas pasaulis švenčia šv. Kalėdas, žydai mini Chanuką. Žiemos šventės laikas nustatomas pagal žydų kalendorių. Chanuka, kuri dar yra vadinama „šviesos švente“ arba „ugnies švente“ 2012 metais prasidės nuo gruodžio 8-osios saulėlydžio ir tęsis iki gruodžio 16 saulėlydžio. Per Chanuką žydų šeimos kas naktį uždega žvakutes, vaišinasi, žaidžia tradicinius žaidimus ir keičiasi dovanomis.

 

Pirmąją šventės naktį žydai uždega dvi žvakutes, antrą naktį – tris ir taip toliau. Paskutinę naktį uždega 9 žvakutes. Žvakutes žydai uždega žvakidėje menoroje. Menoros – tai tikri meno kūriniai, paprastai perduodami iš kartos į kartą.

 

Žiemos šventė žydams primena, kad prieš 2500 metų Sirijos karalius Antiochas bandė priversti žydus garbinti graikų dievus. Žydų šventykloje buvo pastatyta Antiocho statula, kuriai žydai turėjo lenktis. Pagal 10 Dievo įstatymų žydai negali garbinti statulų, todėl jie tą daryti atsisakė.

 

Nedidelė žydų grupė „Makabi“ sukilo ir po trijų metų atkovojo Jeruzalę iš sirų. Po sukilimo šventykla buvo stipriai apgadinta. Sutvarkę šventyklą, žydai paskyrė ją Dievui. Šventyklos laikais buvo deginamos alyvų aliejaus žvakės septynšakėje žvakidėje – menoroje, kuri yra Dievo buvimo simbolis. Buvo likęs tik nedidelis stiklainėlis alyvų aliejaus, kurio turėjo užtekti vienai dienai, tačiau per stebuklą žvakės degė 8 dienas.

 

Tradiciniai Chanukos šventės patiekalai yra kepami aliejuje: „Latkės“ bulviniai blynai ir „Sufganiyah“ spurgos su uogienės įdaru. Per Chanuką žaidžiamas žaidimas „Dreidel“: žaidėjai suka keturkampį sukutį. Ar žaidėjas laimės, ar praloš, priklauso nuo to, ant kurio šono sukutis nusileis. Dažniausiai lošiama iš pinigų, saldumynų arba iš į aliuminio foliją suvyniotų šokoladinių monetų. Nelabai religingos šeimos kartais per Chanuką puošia eglutę.