„Olialia“ mergaitė Ieva jau daug metų negyvena Lietuvoje, tačiau tautiečiai ją vis dar atpažįsta. Ne vienerius metus televizijos ekrane Ievą buvo galima matyti greta tokių  eterio vilkų kaip Ramūnas Rudokas ir amžiną atilsį Vytauto Šapranausko, ji buvo mergaičių grupių narė ir puošė „Olialia“ kalendorius. Tačiau vieną dieną Ieva dingo iš akiračio – išvyko studijuoti į Monaką, prestižinį universitetą, kuriame mokslas, beje, kainavo tiek pat, kiek Lietuvoje. Jau netrukus mergina susipažino su mėlynojo kraujo turinčiu Monako princu.

 

Bus visko

 

Šį šeštadienį 17.30 val. LNK televizijos laidoje „Bus visko“ – išskirtinis interviu su Ieva ir visa tiesa apie princo šeimą, kuri, pasak merginos, vos suduria galą su galu. O turtai ir prabanga, ant Ievos, jų gyvenime yra tik oro burbulas.

 

Bus visko

 

Iš pradžių be galo susižavėjusi savimi pasitikinčiu ir be galo patraukliu universiteto draugu, Ieva išgirdo netikėtą naujieną – vaikinas kilmingas, o jo tėvams priklauso Prancūzijoje esanti pilis. Apie kilmingas šaknis išdavė net kelios pavardės, žiedas ir giminės medis. Bet laikui bėgant ėmė lįsti netikėti faktai iš mylimojo gyvenimo, išdavę, jog ne viskas auksas, kas auksu blizga. Pasirodo, vaikinas neturi pinigų net būtiniausioms išlaidoms. Apie tai Ieva sužinojo porai ėmus kurti bendrą kasdienybę ir apsigyvenus kartu.

 

Bus visko

 

„Pastebėjau, kad viską perku aš. Nuo maisto produktų iki kitų smulkmenų. Kartą radau laišką, kuriame buvo primenama draugui apie skolą už nesumokėtą mokslą. Tada viską supratau. Juk gyventi Monake ir negalėti sumokėti kelių tūkstančių neįmanoma. Net aš, panelė iš Lietuvos, dirbdama galėdavau susimokėti už savo studijas”.

 

Bus visko

 

Pasirodo, viskas buvo dar blogiau. Vaikinas papasakojo savo draugei apie tikrą tėvų finansinę situaciją: jokių turtų ir pinigų jie neturi, gyvena iš savo paveldėtoje pilyje esančių paveikslų, kuriuos kartkartėmis parduoda. „Jų pilyje nebuvo net šildymo. Pilis sena, didžiulė, ją reikėjo restauruoti. Investuoti jie neturėjo iš ko”.

 

Pasirodo, kad tėvai visą gyvenimą taip gyveno, kūrė tokį įvaizdį, tačiau niekada negalvojo nei apie darbą, nei apie pastovias pajamas. Negalvojo ir apie savo sūnų, kuris, pasirodo, turėjo begalinę tėvų pasėtą traumą.

 

„Prisimenu, kad jis yra sakęs, kad, kai buvo mažas, tėvai nuvesdavo jį į privačią mokyklą, kurioje pasimokydavo kelis mėnesius ir jį išmesdavo dėl nesumokėtų už mokslą sąskaitų. Tada jam tekdavo grįžti į  viešąją mokymo įstaigą. Atsiradus pinigų, jį vėl perkeldavo