Škotijoje, Glazgo mieste gyvena berniukas, vardu Kameronas, kuris iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo savo bendraamžių. Tačiau nepaprastai detalūs jo pasakojimai apie praėjusį gyvenimą Baro saloje glumina ne vieną suaugusįjį.

 

Penkerių metų vaikas be galo tiksliai kalba apie savo vaikystę vienoje iš vakarinės Škotijos, Hebridų salų, apibūdina baltą namą, kuriame gyveno, juodai baltą šunį, su kuriuo vaikščiodavo paplūdimyje. Kameronas dažnai kartoja, kad yra kilęs iš Baro salos, pasakoja apie savo „tikrąją“ motiną ir tėvą. Visa tai – berniuko atsiminimai iš praėjusio gyvenimo. Nenuostabu, kad tokios berniuko kalbos kelia nerimą šio gyvenimo tėvams…

 

Visi tie, kam teko bendrauti su penkiamečiu, teigė, kad iš pradžių buvo nusiteikę labai skeptiškai. Tačiau išgirdę tokį nuoseklų vaiko pasakojimą nejučia ir patys imdavo tikėti reinkarnacija. Sunerimusi berniuko motina Norma nusprendė žūtbūt išsiaiškinti, ką reiškia vaiko pasakojimai. Ji lankėsi pas keletą psichologų, tačiau konkretaus atsakymo nesulaukė. Daugelis jų mano, kad berniukas apie Baro salą kažkada išgirdo per televiziją ar iš kokio nors šeimos draugo. Susižavėjęs pasakojimu jis susikūrė įsivaizduojamą pasaulį, kuriuo pats patikėjo. Nemažai tokio amžiaus vaikų mėgsta  fantazuoti, tačiau tas fantazijas geba atskirti nuo realybės. Tik ne Kamerono atveju.

 

Daugelis tiki, kad Kameronas – gyvas įrodymas, kad egzistuoja reinkarnacija. Gyvenimas nesustoja po mirties. Kartą geriausiam draugui jis pasakė, kad nereikia jaudintis dėl mirties, nes vis tiek dar grįš į Žemę. Bloga niekur nedingsta, kai miršta juos padarę žmonės. Kiekvienas turėtų tai atsiminti ir stengtis gyventi dorai…