Sveikata iš vandens“, – sakė dar senovės romėnai. Vanduo – unikali gamtos dovana, kurią žmonija naudoja tūkstantmečius, tačiau visų jo savybių dar neperprato iki šiol. Ši gamtos dovana ir grūdina, ir gydo. Todėl žmonės džiaugiasi gydomosiomis šilto ir šalto vandens savybėmis, maudosi geizeriuose, grūdinasi eketėse žiemą. Gydymo vandeniu pradininkas Sebastianas Kneipas (1821–1897 m.) teigė, kad vanduo gali išgydyti kone visas ligas.

   

Keli gydymo būdai

 

Hidroterapija (graik. žodis „hydro“ – vanduo, „therapy“ – gydyti) – tai įvairios temperatūros gėlo vandens procedūrų naudojimas gydymui. Yra ir kitas gydymo būdas – balneoterapija, tačiau čia vietoje paprasto vandens naudojamas mineralinis vanduo. Balneoterapinės vandens procedūros neskiriamos sergantiesiems onkologinėmis ligomis. Vandens procedūros skirstomos į vietines (apipylimai, trynimai, įvyniojimai) ir bendrąsias (dušai, vonios, saunos). Vanduo procedūroms gali būti naudojamas ir šiltas, ir šaltas. Pagal vandens temperatūrą gėlo vandens vonios būna šaltos (nuo +19° C iki +20° C), vėsios (nuo +21° C iki +34° C), indiferentinės (nuo +35° C iki +37° C), šiltos (nuo +38° C iki +39° C) ir karštos (nuo +40° C).

   

Šalto vandens poveikis

 
  • Aktyvina simpatinę nervų sistemą.
  • Lėtina skrandžio ir žarnyno peristaltiką.
  • Skatina skydliaukės hormonų sekreciją, spartėja medžiagų apykaita.
  • Gerina smegenų veiklą, didina žvalumą, darbingumą.
  • Malšina skausmą, ramina nervus.
  • Šaltas vanduo per 1–2 sek. sutraukia odos kraujagysles. Po to jos išsiplečia, oda parausta, pasidaro šilta.
  • Neilgai trunkančios šaltos vonios turi tonizuojantį poveikį visam organizmui: pagreitina medžiagų apykaitą, stimuliuoja nervų ir kraujagyslių sistemų funkcijas.

 

 

Šilto vandens poveikis

 
  • Sužadina parasimpatinę nervų sistemą.
  • Plečia kraujagysles, mažina kraujospūdį.
  • Gerina skrandžio ir žarnyno veiklą.
  • Stabdo streso ir skydliaukės hormonų sekreciją.
  • Atpalaiduoja, ramina, padeda užmigti.
  • Gerina ląstelių aprūpinimą maisto medžiagomis.
  • Šiltos vonios ramina, o karštos vonios padidina prakaitavimą ir greitina medžiagų apykaitą.
   

Sūraus vandens terapija

 

Medicinos tėvas Hipokratas atrado gydomąsias sūraus vandens savybes. Jis pastebėjo, kad jūros vanduo padeda išgyti sužeistoms žvejų rankoms. Sūrus jūros vanduo ne tik sumažina infekcijų tikimybę, bet ir skausmus. Dabar jau žinoma, kad jūros druskos terapija – efektyvus gydymas, kuris padeda ląstelėms atsinaujinti, o organizmui šalinti toksinus.

   

Kokias ligas padeda gydyti vanduo?

 
  • Kvėpavimo organų ligas (bronchinę astmą, lėtinę pneumoniją).
  • Virškinimo sistemos ligas (gastritą, tulžies pūslės sutrikimus, vidurių užkietėjimą).
  • Sąnarių ligas (distrofinius degeneracinius procesus).
  • Nervų sistemos ligas (radikulitą, pooperacines periferinių nervų traumas, neuritus, neurozes).
   

Hidroterapija nerekomenduojama, esant:

 
  • ūminiams uždegimams;
  • recidyvuojančiui tromboflebitui (venų sienelių uždegimas);
  • polinkiui į kraujavimą;
  • sunkiai stenokardijos formai (skausmas krūtinėje dėl nepakankamos kraujotakos širdžiai);
  • širdies ir aortos aneurizmoms;
  • II ir III stadijos širdies nepakankamumui;
  • miokardo infarktui;
  • širdinei astmai;
  • epilepsijai.
   

Vonių įvairovė

 

Vonios gali būti kontrastinės, aromatinės (rozmarinų, eukaliptų, kaštonų, melisų, levandų ir pan.), dujinės (perlinės, deguonies, angliarūgštės, sieros vandenilio, radono) ir vibracinės.

 

Rozmarinų vonia malšina skausmą ir uždegimus, padeda gydyti įvairias odos ir kvėpavimo takų ligas, mažina reumato ir raumenų skausmą.

 

Eukaliptų vonia turi dezinfekuojančių, malšinančių skausmą, varančių šlapimą, atsikosėjimą lengvinančių savybių. Ji padeda gyti žaizdoms, opoms ir nudegimams, slopina migrenos sukeltą skausmą. Eukaliptų vonia taip pat mažina nuovargį, nervinę įtampą ir suteikia žvalumo. Išvalo ir pajaunina odą, suteikia elastingumo, išlygina raukšles, pagerina kraujotaką.

 

Kaštonų vonia didina kapiliarų atsparumą, neleidžia susidaryti trombams. Rekomenduojama esant reumatui, kraujo apytakos sutrikimams, išsiplėtus venoms, sergant neuralgija.

 

Melisų vonia veikia ypač raminančiai. Rekomenduojama esant nemigai, neurozei, alergijai.

 

Levandų vonia rekomenduojama kaip kosmetinė, gydymo ir profilaktikos priemonė nuo įvairių ligų. Tai – lėtinės kvėpavimo organų, širdies-kraujagyslių sistemos, judėjimo-atramos aparato, lėtinės ausų, nosies ir gerklės, funkcinės nervų sistemos ligos. Levandų vonia ramina, malšina sąnarių ir raumenų skausmus. Kaip kosmetinė priemonė gerina odos elastingumą, naikina prakaito kvapą.

   

Gydomieji dušai

 

Atliekami veikiant kūną įvairios formos, temperatūros ir slėgio vandens srovėmis. Gydomųjų dušų poveikis pagrįstas mechaniniu ir terminiu vandens poveikiu. Iš visų masažo vandeniu procedūrų mechaninis vandens srovės poveikis dušuose teikia didžiausią naudą. Gydomieji dušai grūdina organizmą, suaktyvėja medžiagų apykaita, išnyksta nuovargis, pagerėja miegas, tonizuojami raumenys. Vis dėlto reikėtų atsiminti, kad visas vandens procedūras turėtų skirti gydytojas.

   
Vaikų ir nėščiųjų mankšta vandenyje
 

Vaikams tokios mankštos ne tik patinka, bet ir yra naudingos. Plaukiojimas taiso ydingą vaikų laikyseną, stiprina organizmą po įvairių traumų. Mankšta vandenyje taip pat stipriną imunitetą, atpalaiduoja, tonizuoja, suteikia žvalumo.

 

Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė fizinių ir emocinių pokyčių, pavyzdžiui, kaulų ir raumenų pakitimai ir pan. Lengva nėščiųjų mankšta ne tik neleis raumenims suglebti, bet ir pakels nuotaiką. Ji paruoš sunkiam išbandymui – gimdymui, taip pat sumažins stuburo skausmą, padės išvengti vidurių užkietėjimo. Plaukiojant baseine, gerėja nėščiosios bendra savijauta. Aktyvėja kraujotaka, todėl vaisius geriau aprūpinamas deguonimi. Plaukiodama moteris atsipalaiduoja, geriau miega naktį. Nuo augančio pilvo kai kurioms moterims dažnai skauda nugarą. Vandenyje svorio tarsi nelieka, stuburas atpalaiduojamas, skausmai liaujasi. O naujagimių plaukimo pratybos vaikučius puikiai grūdina, suteikia sveikatos ir yra nuostabi profilaktinė priemonė nuo įvairių ligų. Jei plaukiojama nuo gimimo iki dvejų metų, plaukimo įgūdžiai išlieka visam gyvenimui.