Slavų mitologijoje mažus vaikus gąsdina šiurpiai atrodanti ragana Baba Jaga. Jos vardą sudaro du žodžiai: baba ir jaga. Baba, išvertus iš rusų kalbos, reiškia senė, močiutė, o Jaga kilo arba iš Jadvyga vardo trumpinio, arba iš rusiško veiksmažodžio jagat, reiškiančio piktnaudžiauti, kabinėtis.

 

Pasakose Baba Jaga dažniausiai vaizduojama kaip senmergė, atsiskyrėlė. Kartais rusų valstiečiai pasakoja, kad su Baba Jaga kartu gyvena jos duktė Marinka. Teigiama, kad Baba Jaga yra velnio močiutė.

 

Baba Jaga gyvena miško pakraštyje medinėje trobelėje ant vištos kojelės. Trobelė – be langų, kartais net be durų. Durys trobelėje atsiranda tik ištarus burtažodį: „Nameli, nameli, atsisuk priekiu į mišką, o užpakaliu į mane!“. Trobelę ant vištos kojos juosia iš žmogaus kaulų suręsta tvora, o ant tų kuolų, išskyrus vieną, užmautos žmonių kaukolės.

 

Baba Jaga vaizduojama kaip bjauri, nešvari senė su didele, kreiva nosimi ir ilgais dantimis. Baba Jaga – tokia sena, kad niekas šiame pasaulyje nežino, kiek tiksliai jai metų. Baba Jaga galėjo akimirksniu atjaunėti, nes žinojo jaunystės eliksyro receptą, tačiau savo galias naudojo piktam: apgauti ir paklaidinti.

 

Baba Jaga skraidydavo piestoje ir nušluodavo visus pėdsakus šluota iš sidabrinio beržo. Ragana valgo mažus vaikus, tačiau neatsisako užkąsti ir kokio suaugusio paklydėlio miške. Ši ragana dažnai atlieka svarbų vaidmenį rusų filmuose ir animacijoje.