Dauguma žmonių gyvena miesto daugiabučiuose, kurių balkonus stengiasi pritaikyti kasdieniams savo poreikiams. Vieni šią vietą išnaudoja praktiškai ir augina daržovių, prieskoninių augalų, kiti ją paverčia nuostabia žiedų oaze.

 

 

 

Gėlių įvairovė

Žmonės balkonuose augina pačių įvairiausių gėlių: surfinijų, petunijų, verbenų, pelargonijų, fuksijų, begonijų ir t. t. Kartu su šiomis gėlėmis galima sodinti ir kitų gėlių. Pavyzdžiui, petunijos puikiai dera su begonijomis arba šlamučiais. Taip pat loveliuose galima komponuoti verbenas ir šlamučius arba kelių spalvų pelargonijų kerus.

Vėliau svarbiausia tinkamai priežiūrėti gėles. Ypač svarbu neperlaistyti verbenų ir fuksijų, nes nuo drėgmės gali pradėti pūti šaknys. Surfinijoms reikia saulėtos vietos, jos mėgsta drėgmę. Kad balkono gėlės, ypač surfinijos, ilgai žydėtų, jas reikia tręšti kompleksinėmis trąšomis kiekvieno laistymo metu (10 litrų vandens 1 šaukštelis trąšų).

 

Kambarinės gėlės balkone?

Į balkoną šiltuoju metų laiku galima išnešti ir kambarines gėles. Tačiau tai daryti reikėtų atsargiai – prie orų kaitos kambarines gėles pratinti po truputį, pavyzdžiui, iš pradžių jas išnešti tik vakarais. Augalai, dienos metu gavę tiesioginių saulės spindulių, gali labai nukentėti. Tačiau nereikėtų jaudintis dėl storalapių augalų ir kaktusų – jie gali visą vasarą augti balkone.

 

Derinti spalvas?

Spalvos – svarbi kiekvieno kasdienybės dalis, tad ir gėlių žiedus patariama rinktis pagal tai, kokią nuotaiką norima sukurti. Pastelinės spalvos paprastai atpalaiduoja, o ryškios suteikia energijos. Be to, ryškios gėlių spalvos trauks ne tik jūsų, bet ir praeivių akis.

Nebijoti derinti ryškių gėlių spalvų. Kontrastingi spalvų deriniai, pavyzdžiui, oranžinė ir mėlyna, violetinė ir geltona, žalia ir raudona, puikiai pagyvins balkoną. Trokštantiesiems ramumos, balkonui puošti turėtų rinktis ir derinti šiltesnes spalvas. Pavyzdžiui, geltoną su žalia, žalią su violetine, oranžinę su žalia. Beje, balti ir violetiniai žiedai taip pat skleidžia ramybę. Gretimų spalvų deriniai: raudona ir violetinė, oranžinė ir geltona, raudona ir oranžinė – nėra kontrastingi.

 

Daržovės balkone

Be abejonės, balkone galima užsiauginti ir daržovių, pavyzdžiui, pomidorų, agurkų. Tik reikia laikytis kelių nurodymų, kad ant stalo galėtų puikuotis pačių užaugintos šviežios daržovės.

Balkone labiausiai tinka auginti žemaūges, tvirtu stiebu pomidorų veisles. Tokių veislių pomidorai nokina nedidelius vaisius, o svarbiausia – šios veislės atsparios įvairioms ligoms. Yra tam tikrų pomidorų veislių, kurias galima auginti ir loveliuose. Tai lengvai prižiūrimos pomidorų veislės, kurios ves derlių net balkone.

Sodinant agurkus balkone, rekomenduojama rinktis hibridines agurkų veisles ‘Mandy’, ‘Pasalimo’, ‘Pasamonte’, ‘Mathilde’ ir kt. Žinoma, galima eksperimentuoti – šalia pomidorų įsodinus ir kokią nors gėlę, išeis orginali ir praktiška kompozicija.

 

Prieskoniniai augalai

Prieskoniniams augalams reikia šviesos, todėl juos geriausia laikyti pietinėje pusėje. Ten saulė jų nedžiovins, kaip, pavyzdžiui, gėlių, bet skatins augti. Viena ką reikia prisiminti, kad prieskoninius augalus, auginamus pietinėje pusėje, reikės dažnai laistyti rytais ir vakarais. Tik gavę pakankamai drėgmės jie nenudžius.

Jau nuo senų laikų kiekviena šeimininkė savo darže augina petražolių. Jų galima užsiauginti ir balkone. Vazonėlyje auginamos petražolės nereikalaus ypatingos priežiūros. Tik atsiminti, kad petražolių negalima perlaistyti, nes tada jos ims pūti. Be to, pageidautina, kad žemę, kurioje auga petražoles, reikia nuolat supurenti. Krapai taip pat nereikalauja ypatingos priežiūros. Pasodintus vazonėliuose krapus, po mėnesio pusantro nuo sudygimo jau galima skinti ir gardinti patiekalus. Tiems, kas trokšta balkone egzotikos, puikiai tiks nuo Viduržemio jūros regiono atkeliavę prieskoniniai augalai, pavyzdžiui, rozmarinai. Šie prieskoniniai augalai džiaugins ne vienus metus, nes yra daugiamečiai. Rozmarinai puikiai tinka gardinti mėsos patiekalus, o jų nauda sveikatai stubinama – gerina virškinimą ir kraujotaką. Bazilikus taip pat galima derinami beveik su visais augalais. Be to, jie labai aromatingi! Negana to, bazilikai atbaido įvairius kenkėjus, kurių atsiranda esant daug drėgmės ir šilumos balkone.

 

Natūralios trąšos

Patyrę sodininkai pataria nuolat stebėti augalus, nes augalo išvaizda išduoda ligas. Pavyzdžiui, jeigu ligos pa­žeis­tų la­pų vir­šu­ti­nė­je pu­sė­je at­si­ran­da švie­siai žals­vų, vė­liau – gels­tan­čių ir ru­duo­jan­čių dė­mių, vadinasi, agurkams trūksta azoto trąšų. Jeigu trūksta fosforo trąšų, agurkai menkai auga, lapai būna raudono arba purpurinio atspalvio, krinta žiedai. Tačiau nesinori tręšti cheminiais preparatais savų daržovių, juk išeitis visuomet yra – tai natūralios trąšos.

Vienos geriausių natūralių trąšų yra kiaušinių lukštai – kalcio šaltinis. Išdžiovintus kiaušinių lukštus susmulkinti, apibarstyti aplink augalą ir apiberti žemėmis. Kavos tirščiai taip pat gali būti panaudoti vietoj trąšų: apibarstyti kavos tirščiais augalo žemę. Kavos tirščiai turi kalio, kuris didina augalų atsparumą sausroms.

 

Patarimai

  • Prieskoninių augalų ir gėlių negalima auginti tame pačiame vazonėlyje, kuriame jie buvo įsodinti perkant. Augalus būtina persodinti į didesnį indą, nes jų šaknims reikia daugiau dirvos, iš kurios galėtų imti maisto medžiagas.
  • Kuo vazonėlyje ar lovelyje daugiau žemių, tuo rečiau augalus reikia laistyti.
  • Agurkus reikia laistyti drungnu ir nusistovėjusiu vandeniu, nes jie nemėgsta chloruoto vandens.