Argi nebūna, kad sakote viena, bet jus supranta visiškai kitaip? Pasirodo, tai normalu! 1984-ųjų atradimas pribloškė visus – kai kalbame, mūsų sąmonė krečia pokštus ir kalba visai ką kita. Kaip taip gali būti?

 

Netikėtas atradimas


Visų pirma atvirkštinė kalba buvo pastebėta muzikos įrašuose. 1984 m. penkiasdešimtmetis australas Deividas Džonas Outsas laikinai vadovavo gatvės vaikų prieglaudai Pietų Australijoje. Pas jį netikėtai atbėgo keli vaikai sakydami, kad paleido atvirkščiai įrašą ir išgirdo velnio balsą. Dž. Outsas nepatikėjo, bet smalsumo vedamas perklausė globotinių atneštą įrašą – iš tiesų girdėjosi aiškūs sakiniai. Tuomet jis griebė visas plokšteles, kitus garso įrašus ir klausėsi paleidęs atvirkščiai visų iš eilės. Jau pirmajame įraše išgirdo pavienių frazių. Norėdamas įsitikinti, kad tai ne vaizduotės vaisius ar įrašų klastotė, davė paklausyti draugams ir ištirti garso specialistams. Šie patvirtino, kad garso įrašai originalūs.

 

Įvairios žinutės


Paaiškėjo, kad klausantis atvirkščiai paleisto įrašo žinutės nebūtinai būna šėtono. Dažnai kalbama apie meilę, politiką, dvasinius dalykus ir pan. Piktų, pagiežingų žinučių daugiau būna sunkiojo metalo ar roko muzikoje, ypač toje, kurios atlikėjai išpažįsta velnią, propaguoja nuodėmingą gyvenimą ir t. t. Viena roko grupė „Judas Priest“ net buvo paduota į teismą už tai, kad ilgai klausę jų albumo „Stained Class“ nusižudė paaugliai broliai. Jų tėvai piktinosi, kad albume buvo įrašytos atvirkštinės pasąmonę veikiančios žinutės, skatinančios nusižudyti. Grupės nariai prisiekinėjo specialiai jų neįrašinėję, tačiau teismas pripažino, kad slapti pranešimai – tyčia ar netyčia – muzikoje buvo užkoduoti.

 

Pranešimai žmonių kalboje


Dž. Outsą šis atradimas uždegė tolesniems tyrimams. Netrukus jis atrado, kad žinutės „slepiasi“ ne tik klausantis atvirkščiai muzikos, bet ir paprastos žmonių kalbos. Vienas žymiausių jo pastebėjimų – iš astronauto Neilo Armstrongo kalbos, grįžus iš Mėnulio. Jo kalbos pradžioje nuskambėjo toks sakinys: „Tai vienas mažas žingsnis žmogui“. Klausantis atvirkščiai girdisi žodžiai: „Žmogus keliaus kosmosu“. Vyriškis vis daugiau laiko praleido klausydamasis ir tirdamas atvirkščiai paleistus kalbos įrašus. Į jo darbus aktyviai įsitraukė geras draugas Gregas Albrechtas. Tyrėjai nustatė, kad užkoduotos žinutės buvo susijusios su tuo, kas sakoma tiesioginėje kalboje. Jeigu buvo meluojama, tai pasąmonė atvirkštine kalba pasakydavo tiesą. Jeigu žmogus stengiasi atrinkti tik tam tikrus faktus, pasąmonė paliktus nuošalėje įtraukia į atvirkštinę kalbą. Pastebėta, kad atsipalaidavusių žmonių kalboje atvirkštinės slaptos žinutės pasirodo maždaug kas 15–20 sek., o sąmoningai kontroliuojamoje kalboje, viešosiose kalbose – kas 60–90 sek.

 

Išdavikė pasąmonė


Kurį laiką šiam fenomenui atradėjai nesugalvojo pavadinimo. Galų gale 1987 m. balandį trečią valandą nakties Dž. Outsui į galvą šovė tikslus pavadinimas – atvirkštinė kalba, kuri vėliau, jau tapusi mokslo sritimi, vadinta „Atvirkštine kalbos teorija ir kalbos papildymu“. Kitaip sakant, ši teorija skelbia, kad visų mūsų šneka susideda iš dviejų dalių – tiesioginės ir atvirkštinės kalbos. Kai smegenys dėlioja garsus ir žodžius, jie parenkami taip, kad vienu metu perduotų dvi žinutes. Vieną jų perduoda sąmonė – ji yra tai, ką mes girdime, kai kalba kitas žmogus. Kitą perduoda pasąmonė – jos mes negirdime. Tačiau visi ne kartą esame jautę, kai žmogus meluoja arba kad kokiu nors asmeniu negalima pasitikėti… Intuicija mums sako, kad mūsų pasąmonė išgirdo kito pasąmonės siųstas žinutes. Lygiai taip pat ir patys galime būti demaskuoti kitų, kai meluojame arba kai sakome kruopščiai atrinkdami faktus…

 

Pagalba teisėsaugai ir žmonėms


1987 m. išleista didžiulį visuomenės susidomėjimą sukėlusi G. Albrechto ir Dž. Outso knyga „Atvirkštinė kalba – pasąmonės balsas“. Amerikoje trejus metus gyvavo laida „Deivido Džono Outso atvirkštinės kalbos šou“. Tačiau šie atradimai pasitarnavo ne tik smalsumui patenkinti, bet ir teisėsaugai tiriant nusikaltimus. Įtariamasis savo pasąmonės kalba išsiduoda, jeigu meluoja, todėl atvirkštinė kalba veikia kaip puikus melo detektorius. Be abejo, tyrimams reikalingi geri specialistai, vienas tokių – Džekas Džonsonas iš Ešlando, Oregono valstijos. Jo gaunami rezultatai vėliau įrodomi ir kitais tyrimais: DNR arba liudytojų parodymais.
Be to, atvirkštinės kalbos teorija gali padėti žmonėms ir psichologiškai arba ieškant ligų. Kartą pas Dž. Outsą atėjo klientė, serganti astma. Ji papasakojo apie keistą pelėsių kvapą namuose, nors jų ten neranda. Klausantis kalbos įrašo atvirkščiai, girdėjosi, kad moteris sako: „Po grindimis, katė mano galvoje.“ Klientės vyras puolė ieškoti po grindimis galbūt nustipusios katės. Jis rado po lentomis 45 cm pelėsį, kuris ir sukėlė moteriai astmą.

 

Įdomybės


• Atvirkštinė kalba pastebima tik sakytinėje kalboje, t. y. laiškų skaityti atvirkščiai neišeina, dažniausiai juose nėra užkoduotų pasąmonės žinučių.
• Tyrėjai mano, kad kūdikiai atvirkščiai pradeda mąstyti būdami 4 mėnesių. Pirmieji jų žodžiai gali būti nesuprantami vien dėl to, kad jie sakomi atvirkščiai. Tik vėliau atvirkštinė pasąmonės kalba išverčiama į tėvams suprantamą sąmonės kalbą.
• Pastebėta, kad Biblijoje taip pat yra užkoduotų žinučių. Iššifruota, kad apaštalo Pauliaus laiške romiečiams yra sakinys, atvirkščiai reiškiantis, jog siela kalba žmogaus protui nesuprantama kalba.
• Atvirkštinė kalba gali būti ir smagus žaidimas. Lietuvių tautosakoje ji užfiksuota kaip savotiškas žaismingas kalbėjimo būdas. Jį itin mėgsta vaikai norėdami, kad jų nesuprastų suaugusieji ar kiti draugai. Šiuo atveju kalba iškraipoma įvairiais būdais. Pavyzdžiui, žodžių skiemenys sukeičiami vietomis: Tu kur karva vaibu? – Kur tu vakar buvai? Arba vieno žodžio skiemuo perkeliamas kitam: Skarutė eglota, Žalutė egla, Gaurutė meškuota, Ją lanko šile – Eglutė skarota, Eglutė žalia, Meškutė gauruota, Ją lanko šile. Dar galima prieš kiekvieną skiemenį pridėti papildomą garsų junginį: Pernoperriu pernapermo – Noriu namo.