Pavasarį dėl vitaminų trūkumo, per dažnai naudojamų plaukų formavimo priemonių ir galvos apdangalų dažnai susilpnėja ir pradeda lūžinėti ar net slinkti plaukai. Plaukams gyvybės įkvėpti galima naudojant natūralias priemones. Viena iš tokių priemonių – vitamingasis asiūklis.

 

Asiūkliai, kokius žinome šiandien, atsirado iš Paleozojaus eros augalų, kurie prieš 400 milijonus metų buvo aukšti kaip medžiai. Asiūkliai, kaip ir paparčiai, yra sporiniai induočiai, todėl nežydi. Jie paplitę Europoje, Azijoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Šiaurės Amerikoje. Senovės Romoje ir Graikijoje asiūkliai būdavo naudojami, kai prireikdavo sustabdyti kraujavimą, gydyti opas, žaizdas, hemorojų, tuberkuliozę, mažakraujystę ir inkstų sutrikimus.

 

Asiūkliuose yra amino rūgšties cisteino, mineralų seleno ir silicio, saponinų ir flavonoidų, kurie gali paskatinti plaukų augimą ir pagerinti galvos odos būklę. Cisteinas ir silicis stiprina plaukus ir suteikia jiems blizgesio. Trūkstant seleno, plaukai gali prastai augti, slinkti.

 

Džiovintus asiūklius vartoti galima tiek išoriškai, tiek į vidų. Šaukštelį džiovintų asiūklių užpilti karštu vandeniu. Kasdien išgerti po puodelį tokios arbatos. Porą šaukštelių džiovintų asiūklių užpilti verdančiu vandeniu ir atvėsus šiuo nuoviru perskalauti plaukus. Į vidų vartojama arbata pagerins ne tik plaukų, bet ir odos, nagų, net kaulų būklę.

 

Ilgą laiką vartojant asiūklio ekstraktą organizme gali sumažėti vitamino B1 (tiamino), todėl asiūklio negalima vartoti su alkoholiniais gėrimais ir tiems, kuriems trūksta B grupės vitaminų ar serga širdies aritmija. Be to, asiūklio ekstraktas gali susilpninti nikotino pleistrų ir diuretikų poveikį.