Artimųjų Rytų valstybės dažnai vilioja norinčius pasimėgauti užsienio kraštų egzotika ar tiesiog pabėgti nuo kasdienės aplinkos. Turistų čia laukia saulėti ir karšti orai, beribės dykumos, turtinga šalių istorija, svetingi vietos gyventojai bei įsimintinos pramogos.

 

"Dubajus"

 

 

Regiono valstybės Bahreinas, Egiptas, Iranas, Irakas, Izraelis, Kuveitas, Omanas, Kataras, Saudo Arabija, Sirija, Turkija, Jungtiniai Arabų Emiratai, Jemenas, Palestinos teritorijos (Gazos ruožas, Vakarų krantas), Jordanija, Libanas
Didžiausi miestai Stambulas (Turkija), Kairas (Egiptas), Teheranas (Iranas), Bagdadas (Irakas), Rijadas (Saudo Arabija)
Pagrindinės kalbos Arabų, persų, turkų, berberų ir kurdų
Religijos Dominuoja islamas, judaizmas ir krikščionybė, taip pat išpažįstami nedideles bendruomenes turintys tikėjimai, pvz., bahajų, jazdanizmo, zoroastrizmo, drūzų, šabakų ir kt.
Pagrindiniai pajamų šaltiniai Nafta, dujos ir turizmas
Laiko juostos Nuo UTC+2 iki UTC+4,5
Regiono problemos Kai kuriose vietovėse trūksta vandens išteklių, vyksta kariniai konfliktai

 

Kontrastų regionas

 

Artimaisiais Rytais vadinamas istorinis ir kultūrinis regionas, kuris įsikūręs tarp rytinių Viduržemio jūros krantų ir Persijos įlankos. Šiame Azijos pakraštyje vyrauja tropinis ir subtropinis klimatas – vasaromis oras gali įkaisti iki 50 °C, o žiemą temperatūra retai nukrinta žemiau 15 – 20 °C. Išimtis yra tik kalnuotos vietovės, kuriose dėl didelio aukščio sulaukiama šalnų ar net sniego. Vasaros laikotarpis taip pat žinomas kaip smėlio audrų metas.

 

Dėl karšto ir sauso klimato daugelio valstybių teritorijose dominuoja dykumos bei pusdykumės, tačiau ir šiuose smėlynuose galima rasti žalumos. Malonų pavėsį nuo kaitros teikia čia esančios derlingos oazės, kuriose auga palmės, datulės, yra gyvybiškai svarbūs vandens telkiniai. Turtinga augalija išsiskiria Iranas, kurio kalnuose veši miškai.

 

Artimieji Rytai nuo seno garsėja gamtiniais ištekliais. Skaičiuojama, kad regionui priklausančiose šalyse yra beveik pusė visų žaliavinės naftos bei dujų atsargų. Čia taip pat galima rasti didžiausią pasaulyje „juodojo aukso“ telkinį – Saudo Arabijai priklausantį Gavarą (arab. Ghawar). Gamtinių turtų išgavimas ir eksportas labai svarbus Azijos pietvakariuose įsikūrusių valstybių ekonomikai, nes už tai gaunamos pajamos nulemia šalių turtingumą bei vystymosi galimybes.

 

Senovės civilizacijų lopšys

 

Artimieji Rytai – tai vienų ankstyviausių pasaulio civilizacijų atsiradimo vieta. Pirmieji miestai ir valstybės ėmė kurtis dar IV tūkstantmetyje šalia Tigro, Eufrato ir Nilo upių. Apie jas esančios teritorijos tuomet sudarė Derlingąjį pusmėnulį, kuriame pakako žemdirbystei reikalingos drėgmės.

 

Pačia seniausia laikoma Mesopotamijos (arba Tarpupio) civilizacija. Jos pradininkai – šumerai, tarp Tigro ir Eufrato upių gyvenę nuo 3500 m. pr. Kr. Jie pirmieji pradėjo vartoti sistemingą raštą, kurti rašytinę teisę, statyti miestus bei vandens kanalus, išrado ratinį transportą. Čia taip pat gimė legendinis epas apie Gilgamešą. Vėliau Šumerą užkariavo akadai ir įkūrė pirmąją imperiją žmonijos istorijoje.

 

XIX a. pr. Kr. Tarpupyje iškilo bei suklestėjo Babilonijos karalystė. Jos gyventojai sukūrė astrologijos mokslą, pavadino žvaigždynus, metus suskirstė į 12 mėnesių, mėnesį – į 4 savaites, savaitę – į 7 paras, o parą – į 24 valandas. Taip pat pastatė vienu iš septynių pasaulio stebuklų laikomus Kabančiuosius Babilono sodus. Maždaug X a. pab. regione sustiprėjo asirų valstybės, kurios vėliau tapo Asirijos imperija.

 

Nilo deltoje, panašiu laikotarpiu kaip ir Tarpupyje, ėmė kurtis Egipto civilizacija. Svarbiausiais šios kultūros pasiekimais laikomi hieroglifinis raštas, medicinos vadovėliai, architektūros statymas pagal pasaulio šalis, monumentalieji paminklai, kurie išliko net iki šių dienų.

 

Senajame Artimųjų Rytų regione taip pat gyvavo karingumu ir žirgais garsėję hetitai, kaip puikūs jūrininkai, laivų statytojai bei abėcėlės kūrėjai žinomi finikiečiai, pirmosios monoteistinės religijos (judaizmo) kūrėjai žydai. Čia susiformavo ir kitos didžiosios pasaulio religijos – islamas bei krikščionybė.

 

Verta aplankyti

 

Pajūrio pramogos. Artimųjų Rytų regiono valstybes supa trys jūros – Raudonoji, Viduržemio ir Arabijos. Pirmoji keliautojams patraukli dėl šilto vandens (temperatūra visus metus nenukrinta žemiau 20 °C), kuriame klesti koraliniai rifai ir jūrinė gyvūnija. Dėl to šią jūrą dažnai renkasi nardymo entuziastai, jos pakrantėse įsikūrę turistų pamėgti kurortai Egipte (pvz., Hurgada, Šarm el Šeichas, El Gouna) bei Saudo Arabijoje (Džidos, Janbu miestų pakrantės). Prie Viduržemio jūros turistus vilioja Turkijos pakrantėse esantys paplūdimiai. Arabijos jūroje organizuojami įvairūs kruizai, kurių metu aplankomi Omano, JAE, Saudo Arabijos miestai. Dar viena unikali regiono vieta – Negyvoji jūra. Jos vanduo toks druskingas, kad jame galima tiesiog plūduriuoti.

 

Egipto kultūros paminklai. Daugeliui keliautojų šios šalies vizitine kortele tapo Gizos piramidės bei jas saugantis Sfinksas, dykumos smėlynuose stūgsantys jau daugiau nei 4000 metų. Tai seniausias iš 7 pasaulio stebuklų ir vienintelis, kuris iki šių dienų išliko beveik nepakitęs. Poilsiaujant Egipte taip verta aplankyti senovės šventyklų kompleksus, pavyzdžiui, Luksoro, Karnako, Abu Simbelio, deivės Izidės šventyklas. Istorinėse šalies vietose lankytojams siūlomos gidų vadovaujamos ekskursijos, išvykos kupranugariais, netoliese veikia suvenyrų turgeliai.

 

Dangoraižių miestas. Šiuo titulu dažnai vadinamas Jungtiniuose Arabų Emiratuose esantis Dubajus. Didžiausiame šalies mieste dangų remiančių pastatų yra apie 250. Tarp jų ir aukščiausiu pasaulyje žmogaus statiniu laikomas Burj Khalifa dangoraižis, kurio aukštis siekia beveik 830 m. Nuo pat atidarymo jis tapo populiaria turistine vieta. 2013 m. duomenimis, dangoraižio viršūnėje įrengtoje apžvalgos aikštelėje lankėsi daugiau nei 1,87 mln. žmonių. Vis dėlto Dubajui žavesio teikia ne tik milžiniškieji pastatai. Pavyzdžiui, šiame mieste verta aplankyti didžiausiu pasaulyje laikomą Dubajaus stebuklų sodą (Dubai Miracle Garden), kuriame apie 45 mln. žydinčių gėlių išdėstyta spalvingomis įvairių figūrų struktūromis. Taip pat iš paukščio skrydžio pamatyti dirbtinai sukurtus salynus – Džumeiros palmę (Palm Jumeirah), Pasaulio salas.

 

Beduinai. Nuo seno šios klajoklių gentys gyvena Artimųjų Rytų (Egiptas, Sirija, Izraelis, Jordanija, Saudo Arabija, Jemenas, Irakas) bei Šiaurės Afrikos (Marokas, Sudanas, Alžyras, Tunisas, Libija) regionuose ir paprastai įsikuria nuošaliose dykumų vietose. Pagrindinės jų veiklos sritys apima prekybą bei kupranugarių auginimą. Šių genčių bendruomenės žinomos kaip atviros, draugiškos ir svetingos atvykėliams. Pavyzdžiui, pietų Izraelyje esančioje Negevo dykumoje įsikūrusiuose beduinų kaimeliuose turistams suteikiama galimybė pažinti jų kultūrą, gyvenimo būdą, paragauti tradicinių patiekalų, pajodinėti kupranugariu, praleisti naktį specialiai lankytojams paruoštose beduinų palapinėse.

 

Naktinis gyvenimas. Artimieji Rytai išsiskiria sausu ir karštu klimatu, todėl tikrasis gyvenimas čia neretai prasideda tik sutemus. Tai ypač pastebima valstybių sostinėse, kurios tituluojamos kaip niekada nemiegantys miestai. Dienomis jose užsiimama kasdieniais darbais, o tik apie 23 val. atsidarančiuose naktiniuose klubuose ir baruose linksminamasi iki pat ryto. Pavyzdžiui, nuolat šurmuliuojančiais laikomi Tel Avivo (Izraelis), Beiruto (Libanas), Kairo (Egiptas), Stambulo (Turkija) miestai. Juose savaitgalio linksmybės dažnai prasideda ketvirtadienio naktį bei trunka iki sekmadienio.

 

Įdomu

 

  • Artimuosiuose Rytuose pagal teritorijos plotą didžiausia laikoma Saudo Arabija.
  • Irano gyventojai dar žinomi kaip persai.
  • Ilgiausia regiono upė – Eufratas, tekantis šiuolaikinės Turkijos, Sirijos bei Irako teritorijomis. Jos ilgis siekia 2815 km.
  • Aukščiausias Artimųjų Rytų taškas yra Irane. Tai maždaug 5670 m aukščio Demavendo ugnikalnis.
  • Senovės Mesopotamijos gyventojai turėjo daugiau nei 3000 dievų.
  • Didžiausia etninė grupė regione yra arabai.
  • Judėjų šventuosiuose raštuose, Tanache, Jeruzalės miestas minimas daugiau nei 700 kartų.
  • Numatomas Artimųjų Rytų regiono gyventojų skaičius – 368 927 551.