Paslaptys išskiria žmones. Atbaido nuo naujų santykių ir trukdo tobulėti asmenybei. Rašytojas Džordžas Orvelas romane „1984-ieji“ rašė, kad geriausias būdas išlaikyti paslaptį – tai nuslėpti ją nuo savęs paties.

 

Kai kurios paslaptys labai slegia ir gali sukelti net psichologinių sutrikimų. Paslaptys žmonių gyvenime yra natūralus dalykas. Vieni žmonės vengia kalbėti apie savo seksualinį gyvenimą, finansus, religiją ar politiką. Kiti nuo nepažįstamų ar net draugų bando nuslėpti kur kas rimtesnius dalykus: kad serga sunkiai pagydoma liga, sėdėjo kalėjime, patyrė nesėkmę versle ar panašiai. Kiekvienas žmogus turi savo priežasčių slėpti tam tikrus dalykus.

 

Kartais žmonės ką nors slepia, nes bijo apsijuokti. Pavyzdžiui, jei priaugo svorio laikydamiesi dietos, daug investavę nukentėjo nuo sukčių arba yra fanatiškai religingi. Kiti žmonės slepia, nes bijo, kad sužinoję tiesą kiti žmonės jais nepasitikės. Pavyzdžiui, jeigu žmogus slepia, kad sėdėjo kalėjime, vartojo narkotikus arba patyrė daug nesėkmių karjeroje.

 

Labai daug žmonių vengia kalbėti apie nesėkmingą santuoką arba gresiantį atleidimą iš darbo, nes nenori sukelti gailesčio ir užuojautos. Kai kurie asmenys jaučiasi nejaukiai, kai numano, kad išsakęs savo nuomonę sukels ginčą. Tokie žmonės stengiasi kalbėti neutraliai.

 

Nors ką nors nuslėpdami žmonės pasijaučia geriau, tačiau tik dalies. Kažką slepiantis žmogus jaučiasi nepatogiai, nes niekas kitas nežino priežasties, kuri kelia jam nerimą. Žmonės linkę savo paslaptis padidinti. Neretai paslaptys, kurios paslapties nešiotojui atrodo siaubingas dalykas, kitiems atrodo ne tokios svarbios. Kai kurių problemų neverta slėpti, nes jas išspręsti lengviau, kai yra su kuo pasitarti. Kartais žmonės taip įpranta slėpti viską nuo kitų žmonių, kad jiems prireikia psichoterapeuto pagalbos.