Ar tikrai lietuviškos daržovės sveikesnės, o pieno produktus reikėtų rinktis liesus?

Pirkėjai turi žinoti, kad sveikatai palankiausi maisto produktai dažniausiai yra be ženklinimo etikečių arba vienkomponenčiai produktai t.y. susidedantys tik iš vienos sudedamosios dalies, sako maisto technologė, sveikatai palankios mitybos ir gyvenimo būdo propaguotoja Raminta Bogušienė. Tačiau kaip iš jų gausos prekybos centre išsirinkti sveikiausius? Specialistė griauna mitus, jog lietuviškos daržovės sveikesnės už atvežtines, o pieno produktus reikėtų rinktis liesus.

„Iš vienkomponenčių produktų prekybos centruose mus pasitinka daržovės, vaisiai, žalumynai – nesupakuoti, be ženklinimo etikečių. Svarbiausia renkantis tokios rūšies produktą yra šviežumas ir kokybė. Tik kokybiškas daržoves valgydami gausime visas jų vertingas maistines medžiagas, todėl rinkitės, pavyzdžiui, baklažanus, kurie nėra suvytę, oda lygi, žvilganti, tamsiai violetinės spalvos ir be dėmių. Nesunokusių ar pernokusių baklažanų negalima valgyti, nes juose yra nuodingos medžiagos solanino“, – pataria R. Bogušienė.

Vartotojui pravartu būti budriam ir nesirinkti, pavyzdžiui, pažaliavusių bulvių, kuriose taip pat gausu sveikatai žalingo solanino.

Ekspertei kelia šypseną lietuvių susirūpinimas ir vengimas valgyti atvežtines kaimyninių šalių uogas ir daržoves. Paklausus, kodėl jie atsisako tokių produktų, teigiama, kad lietuviškos – sveikesnės, mažiau apdorotos cheminėmis medžiagomis. Tačiau R. Bogušienė teigia, kad tai daugiau mitas nei teisybė. Augintojai tiek Lietuvoje, tiek svetur yra vienodai pažengę ir auginimo technologijos bei naudojamos medžiagos nesiskiria. Pasak ekspertės, nepakanka vertinti tik kilmės šalį, būtina atsižvelgti, kokio ūkininko ir kokiame ūkyje daržovės užaugintos. „Kainos atžvilgiu dažnai nematau logikos mokėti už lietuviškas daržoves ir uogas dvigubai brangiau. Svarbu kokybės, palankumo sveikatai ir kainos santykis“, –  įsitikinusi R. Bogušienė.

Žuvis – svarbu, kaip gaminame

Iš vienkomponenčių produktų reikėtų paminėti grūdines ir ankštines kultūras: lęšius, grikius, avižas ir kt. Taip pat būtina nepamiršti žuvies.

„Jei matote šviežią doradą, lašišą, menkę, tai drąsiai imkite, nes rankose laikote sveikatai palankią žuvį, iš kurios belieka pasigaminti sveiką patiekalą. Tai reiškia: virti garuose, troškinti, kepti orkaitėje ar ant griliaus. Svarbu išsaugoti sveikatai palankaus maisto produkto maistines savybes ir jo neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis – prikepinus, prideginus, panaudojus nekokybišką aliejų arba kokybišką, bet netinkamu būdu. Tas pats galioja ir šviežiai mėsai“, – patarimais dalijasi maisto technologė.

Pieno produktai – ne liesi

Pieno produktai, varškė, pienas, sviestas taip pat priskiriami prie vienkomponenčių produktų. Tačiau reikia būti budriems ir pirmenybę teikti nesumažinto riebumo produktams, pvz., sviestas 82 proc. riebumo, o ne tepus riebalų mišinys, kuriame bus gausu rafinuotų riebalų. Ant sviesto pakuotės  nurodytas 82 proc. ar didesnis riebumas – vienas iš kokybinių rodiklių.

„Varškę siūlau rinktis riebią, o ne 0,5 proc. riebumo. Gali būti prieštaraujančių, bet mano argumentai tokie: liesi pieno produktai daugiau perdirbti nei natūralaus riebumo, valgant tokius produktus, sotumo jausmas ateina vėliau, suvalgius daugiau ir sotumas išlieka trumpesnį laiką, tad griebiamasi „greitųjų“ angliavandenių – saldžių bandelių, saldainių, paprastai, su hidrintais riebalais ar kitų gardumynų, kad greitai gautume energijos“, – teigia R. Bogušienė.

Todėl mityboje ji rekomenduoja taikyti subalansuotumo principą, kad valgydami gautume pakankamai pilnaverčių angliavandenių, kokybiškų riebalų ir baltymų bei kitų vertingų maistinių medžiagų. Verta žinoti, kad gamintojai į saldintus jogurtus, nors ir liesus, dažniausiai prideda cukraus daugiau nei į pakankamai riebius.

„Analizuodami savo pirkėjų pirkimo įpročius matome, jog vertybe tampa ne prekės ženklo žinomumas, o produkto sudėtis. Ypač klientai įdėmiai analizuoja pieno ir mėsos gaminius, jų sudėtį“, – komentuoja „Lidl Lietuva“ Korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Gaižauskienė.

Geriausia pakuoti riešutai

Riešutai ir jų mišiniai, kurie nėra skrudinti, sūdyti ar su prieskoniais, dažniausiai sveikatai palankūs.

„Renkantis riešutus, būtina atkreipti dėmesį į kokybę, kuri be galo svarbi, ir atsirinkti kokybiškiausius riešutus ir jų mišinius. Tai padaryti galite įvertinę išvaizdą, jei pakuotė permatoma, bet geriausia ragaudami. Jei nusipirktuose riešutuose pajautėte kartumo skonį – nevalgykite, tai galimai toksinių medžiagų – aflatoksinų – buvimo požymis. Todėl, perkant riešutus, rekomenduoju išlikti budriems, teikti pirmenybę supakuotiems riešutams arba uždaros sistemos riešutų savitarnos skyriams“, – įspėja R. Bogušienė.

Kiaušiniai irgi gali būti tas produktas, kurio etiketėse nurodytos informacijos studijuoti ilgai nereikia. Specialistė rekomenduoja atkreipti dėmesį į vieną svarbų skaičių. Jei ant kiaušinių nurodyta nr. 2, tuomet rankose laikote ant kraiko augintų vištų kiaušinius. Maisto technologė siūlo jiems teikti pirmenybę, o ne narvuose augintų vištų kiaušiniams, kurie pažymėti nr. 3. Jei pažymėti nr. 1, tai laisvai auginamų vištų kiaušiniai, jei 0 – ekologiški. Kuo mažesnis skaičius, tuo kiaušiniai arčiau gamtos ir sveikatai palankesni.

Dar svarbu atkreipti dėmesį, kad kiaušiniai nebūtų sudužę. Tokiu atveju galima mikrobiologinė tarša – juk kiaušinių vidus yra sterilus, o pažeidus sterilumas dingsta.

„Išsirinkę sveikatai palankesnį maisto produktą, nepamirškite jo ar iš jo pagamintų patiekalų degustuoti ir vertinti kvapą, skonį, aromatą, konsistenciją“, – apibendrina sveikatai palankios mitybos propaguotoja.